Kuo skiriasi berniukai ir mergaitės? :)

Ar žinote, kuo skiriasi berniukai ir mergaitės? 🙂 Turėjome atlikti praktikos darbą ir šį klausimą uždavėm 3-7 metų vaikams. Nusprendėme pasidalinti vaikučių atsakymais, nes jie tikrai smagūs 🙂

Berniukai:

3metukai

“aš tiktai einu į darželį”

“mama neturi peliuko”

“viena mergaitė yra”

4 metukai

“aš turiu mašiną ir šautuvą”

4.5-5 metukai

Mergaites lengva atskirti pagal raudonus drabužius, ilgus plaukus ir jos plauna viską dažniausiai. Berniukai trumpais plaukais, mėlynais drabužiais ir berniukai dirba statybininkais

“ji skiriasi kaip mergaitė, o aš kaip berniukas”

“jis su manimi žaidžia, o ji ne”

“mergaitės protingesnės”

“plaukais, drabužiais”

“berniukai atlieka sunkesnius darbus”

“berniukai protingesni, stipresni ir turi stipresnę valią, o mergaitės gerbia jėgą ir valią” – šitas atsakymas visiškai “išvertė iš koto” 🙂

6-7 metukai

“Plaukais”

“berniukai ir mergaitės atskirai”

“mergaitės turi ilgus plaukus, o berniukai trumpus ir  pagal nagus”

“Pagal plaukus, pagal nagus”

“Mergaites ir berniukai atskirai, pagal plaukus”

Mergaitės:

3metukai

“mergaitės žaidžia su žaislais, berniukai irgi žaidžia, padedu berniukams”

4.5-5 metukai

“mergaitės nebėgioja, o berniukai bėgioja”

“mergaičių plaukai ilgi, berniukų trumpi”

“mergaitės silpnesnės, berniukai stipresni”

“man mama sako, kad aš skiriuosi nuo berniukų”

6-7 metukai

“Plaukais, drabužiais”

“iš auskarų, iš veido”

“Berniukai trumpais plaukais, mergaitės ilgais ir nešioja sijonus ir sukneles”

“pas mergaites ilgi plaukai, pas berniukus trumpi”

“berniukai ir mergaitės atskirai”

“berniukai kartu ir mergaitės kartu”

“mergaitės draugės”

“Berniukai aukšti, mergaitės žemos (paklausėm, o jei berniukas žemas? Tada mergaitė aukšta)” 🙂

Labai smagu buvo atlikti šitą darbelį, o ir vaikučiai labai smagiai buvo nusiteikę 🙂 tai geros nuotaikos užtaisas buvo garantuotas visai dienai 🙂

Kam įdomu, pateiksiu kelias teorijas, kurios aiškina vaikų lyties supratimo raidą.

Socialinio išmokimo teorija

Skirtingu laikmečiu, žmonėms patrauklu atrodo skirtingi dalykai ir priimtinas skirtingas lyčių elgesys. Iš to seka galimybė, kad lyčių vaidmenų standartai ir vystymasis yra socialinių normų ir socialinio spaudimo padarinys (Durkin, 2000). Kaip teigia Bandura ir Mischel (cit. pg. Durkin, 2000), individui sąveikaujant su jam būdinga aplinka, susikaupia tam tikra mokymosi patiritis, kuri nulemia lyčių vaidmenų išmokimą. Tokie socializuojantys veiksniai kaip tėvai, mokytojai, bendraamžiai, žiniasklaida pateikia besikartojančią informaciją apie lytims būdingus vaidmenis. Vaikas yra pastiprinamas už vienokį elgesį ir baudžiamas už netinkamą. Be to, iliustruojama, kas nutinka, kai elgesys suderinamas su socialinėmis normomis, ir kai jis nesuderinamas (Durkin, 2000). Kaip teigė Bandura savo ankstyvojoje teorijoje, tėvai dažnai patys nesuprasdami teikia vaikams atitinkamus žaislus – kaip lėlės ir virtuvės reikmenys mergaitėms ir mašinėlės ar statybų reikmenys berniukams – taip skatindami suaugusiųjų vaidmenų imitaciją (Durkin, 2000). Labai svarbus veiksnys yra modeliavimas – dažnu atveju vaikai modeliuos tos pačios lyties asmens elgesį. Bet tyrimai rodo, kad renkantis žaislus, net dažniau svarbesnė yra etiketė, kuri priskiriama atitinkamiems žaislams, nei stebimojo lytis (Durkin, 2000). Žiniasklaida labai dažnai pateikia stereotipizuotą lyčių paveikslą, o ji dažniausiai lydi vaikus nuo ankstyvosios vaikystės. Net vaikams skirtos reklamos dažnai yra skirtingos – dinamiškos ir spalvingos reklamos pateikia berniukų žaislus ir gerokai ramesnės, švelnesnės reklamuoja mergaitėms skirtus žaislus. Tačiau ši teorija sunkiai papuola į raidą paaiškinančių teorijų ratą.

Kognityvinės raidos teorija

Kognityvinės raidos atstovai teigia, kad vaiko žinios apie lytį susiformuoja aktyviai konstruojant pasaulio, kuriame gyvena, supratimą. Kohlebrg (cit. pg. Durkin, 2000) pasiūlė tokias lyties supratimo raidos stadijas:

–          Lyties etikečių klijavimas (gender labeling). Trunka nuo 2 iki 3.5 metų. Šioje stadijoje, vaikas ima suprasti, kad jis yra tam tikros lyties atstovas. Bet jiems tai yra tiesiog etiketė, kaip ir vardas, ir jis ima atrasti kurie kiti individai patenka į tą pačią kategoriją. Tačiau dažnai lyties priskyrimas nėra tobulas, be to, jie gali nesuprasti, kad lytis yra nekintamas dalykas.

–          Lyties stabilumo (gender stability). Trunka nuo 3.5 iki 4.5 metų. Vaikai ima suprasti, kad lytis turi tęstinumą ir kokios lyties jie bus užaugę. Bet vaikai vis dar stipriai priklausomi nuo fizinės lyties koncepcijos. Jei asmuo persirengia kitos lyties drabužiais, jie linkę galvoti, kad pasikeitė ir jų lytis, nes dažnai tokio amžiaus vaikai skiria lytis labiausiai pagal drabužius.

–          Lyties pastovumo (gender consistency). Trunka nuo 4.5 iki 7 metų. Vaikai jau suvokia, kad lytis išlieka pastovi per gyvenimą, nepaisant to, kad asmuo gali persirengti kitos lyties drabužiais. Galutinai pastovus supratimas tampa, kai susiformuoja konservacijos principas.

Šios teorijos esmė yra tame, kad vaikas aktyviai ieško informacijos aplinkoje, kuri padėtų jiems suprasti savo lyties vaidmenį ir tinkamą elgesį. Su laiku, vaikų lyties vaidmenų supratimas tampa aiškesnis, ir raidos eigoje jie yra motyvuoti ieškoti informacijos ir organizuoti savo elgesį taip, kad galėtų užsitikrinti visišką tradicinio vaidmens išmokimą – vaikai užsiima savisocializacija (Ruble, cit. pg. Durkin, 2000).

Lyties schematinio apdorojimo teorija

Ši teorija taip pat papuola į kognityvinės teorijos lauką ir taip pat akcentuoja aktyvų vaiko vaidmenį apdorojant iš aplinkos gaunamą informaciją. Tačiau nuo Kohlbergo iškeltos teorijos skiriasi vienu pagrindiniu bruožu: Martin ir Halverson (cit. pg. Durkin, 2000) teigia, kad vaikai pradeda ieškoti informacijos apie savo lyčiai būdingus vaidmenis jau nuo tada, kai tik atranda savo pačių lytį, o ne tik tada, kai susiformuoja lyties pastovumas. Kai tik vaikai suvokia savo lyties identiškumą, t.y. susiformuoja tam tikra lyties schema, būtina identiškumui formuotis, jie ima ieškoti tinkamų jų lyčiai elgesio atributų. Vaikai itin domisi tuo, kokie daiktai ir koks elgesys yra tinkamai kiekvienai lyčiai. Tarkim berniukai išmoksta, kad žaidimas su lėlėmis yra skirtas mergaitėms, todėl ima vengti žaisti su lėlėmis. Vaikai priima informaciją, kuri yra suderinama su jų turima schema ir atmeta tą, kuri nesuderinama (Durkin, 2000). Ikimokyklinukai, kurie žino lyties etiketes, yra linkę praleisti daugiau laiko su tos pačios lyties atsotvais ir turi daugiau žinių apie lyčių stereotipus (Fagot cit. pg. Durkin, 2000).

Bandura socialinės kognityvinės teorijos rėmuose, galime sakyti, kad iš pradžių vaikui yra svarbios išorės sąlygos, kaip tėvų kontrolė, o paskui svarbesnės tampa savireguliacinės tendencijos, kurios susijusios su laukiamomis pasekmėmis, suformuotomis socialinės aplinkos, todėl lyčiai būdingas elgesys formuojasi per savęs vertinimą (Durkin, 2000).

(Durkin, K. (2000). Developmental Social Psychology: from Infancy to Old Age. Blackwell Publishing, 160-193.)

Advertisements