crazyvoveriukas
poctipikasso
Kuo skiriasi berniukai ir mergaitės? :)
Ar žinote, kuo skiriasi berniukai ir mergaitės? 🙂 Turėjome atlikti praktikos darbą ir šį klausimą uždavėm 3-7 metų vaikams. Nusprendėme pasidalinti vaikučių atsakymais, nes jie tikrai smagūs 🙂
Berniukai:
3metukai
“aš tiktai einu į darželį”
“mama neturi peliuko”
“viena mergaitė yra”
4 metukai
“aš turiu mašiną ir šautuvą”
4.5-5 metukai
“Mergaites lengva atskirti pagal raudonus drabužius, ilgus plaukus ir jos plauna viską dažniausiai. Berniukai trumpais plaukais, mėlynais drabužiais ir berniukai dirba statybininkais“
“ji skiriasi kaip mergaitė, o aš kaip berniukas”
“jis su manimi žaidžia, o ji ne”
“mergaitės protingesnės”
“plaukais, drabužiais”
“berniukai atlieka sunkesnius darbus”
“berniukai protingesni, stipresni ir turi stipresnę valią, o mergaitės gerbia jėgą ir valią” – šitas atsakymas visiškai “išvertė iš koto” 🙂
6-7 metukai
“Plaukais”
“berniukai ir mergaitės atskirai”
“mergaitės turi ilgus plaukus, o berniukai trumpus ir pagal nagus”
“Pagal plaukus, pagal nagus”
“Mergaites ir berniukai atskirai, pagal plaukus”
Mergaitės:
3metukai
“mergaitės žaidžia su žaislais, berniukai irgi žaidžia, padedu berniukams”
4.5-5 metukai
“mergaitės nebėgioja, o berniukai bėgioja”
“mergaičių plaukai ilgi, berniukų trumpi”
“mergaitės silpnesnės, berniukai stipresni”
“man mama sako, kad aš skiriuosi nuo berniukų”
6-7 metukai
“Plaukais, drabužiais”
“iš auskarų, iš veido”
“Berniukai trumpais plaukais, mergaitės ilgais ir nešioja sijonus ir sukneles”
“pas mergaites ilgi plaukai, pas berniukus trumpi”
“berniukai ir mergaitės atskirai”
“berniukai kartu ir mergaitės kartu”
“mergaitės draugės”
“Berniukai aukšti, mergaitės žemos (paklausėm, o jei berniukas žemas? Tada mergaitė aukšta)” 🙂
Labai smagu buvo atlikti šitą darbelį, o ir vaikučiai labai smagiai buvo nusiteikę 🙂 tai geros nuotaikos užtaisas buvo garantuotas visai dienai 🙂
Kam įdomu, pateiksiu kelias teorijas, kurios aiškina vaikų lyties supratimo raidą.
Socialinio išmokimo teorija
Skirtingu laikmečiu, žmonėms patrauklu atrodo skirtingi dalykai ir priimtinas skirtingas lyčių elgesys. Iš to seka galimybė, kad lyčių vaidmenų standartai ir vystymasis yra socialinių normų ir socialinio spaudimo padarinys (Durkin, 2000). Kaip teigia Bandura ir Mischel (cit. pg. Durkin, 2000), individui sąveikaujant su jam būdinga aplinka, susikaupia tam tikra mokymosi patiritis, kuri nulemia lyčių vaidmenų išmokimą. Tokie socializuojantys veiksniai kaip tėvai, mokytojai, bendraamžiai, žiniasklaida pateikia besikartojančią informaciją apie lytims būdingus vaidmenis. Vaikas yra pastiprinamas už vienokį elgesį ir baudžiamas už netinkamą. Be to, iliustruojama, kas nutinka, kai elgesys suderinamas su socialinėmis normomis, ir kai jis nesuderinamas (Durkin, 2000). Kaip teigė Bandura savo ankstyvojoje teorijoje, tėvai dažnai patys nesuprasdami teikia vaikams atitinkamus žaislus – kaip lėlės ir virtuvės reikmenys mergaitėms ir mašinėlės ar statybų reikmenys berniukams – taip skatindami suaugusiųjų vaidmenų imitaciją (Durkin, 2000). Labai svarbus veiksnys yra modeliavimas – dažnu atveju vaikai modeliuos tos pačios lyties asmens elgesį. Bet tyrimai rodo, kad renkantis žaislus, net dažniau svarbesnė yra etiketė, kuri priskiriama atitinkamiems žaislams, nei stebimojo lytis (Durkin, 2000). Žiniasklaida labai dažnai pateikia stereotipizuotą lyčių paveikslą, o ji dažniausiai lydi vaikus nuo ankstyvosios vaikystės. Net vaikams skirtos reklamos dažnai yra skirtingos – dinamiškos ir spalvingos reklamos pateikia berniukų žaislus ir gerokai ramesnės, švelnesnės reklamuoja mergaitėms skirtus žaislus. Tačiau ši teorija sunkiai papuola į raidą paaiškinančių teorijų ratą.
Kognityvinės raidos teorija
Kognityvinės raidos atstovai teigia, kad vaiko žinios apie lytį susiformuoja aktyviai konstruojant pasaulio, kuriame gyvena, supratimą. Kohlebrg (cit. pg. Durkin, 2000) pasiūlė tokias lyties supratimo raidos stadijas:
– Lyties etikečių klijavimas (gender labeling). Trunka nuo 2 iki 3.5 metų. Šioje stadijoje, vaikas ima suprasti, kad jis yra tam tikros lyties atstovas. Bet jiems tai yra tiesiog etiketė, kaip ir vardas, ir jis ima atrasti kurie kiti individai patenka į tą pačią kategoriją. Tačiau dažnai lyties priskyrimas nėra tobulas, be to, jie gali nesuprasti, kad lytis yra nekintamas dalykas.
– Lyties stabilumo (gender stability). Trunka nuo 3.5 iki 4.5 metų. Vaikai ima suprasti, kad lytis turi tęstinumą ir kokios lyties jie bus užaugę. Bet vaikai vis dar stipriai priklausomi nuo fizinės lyties koncepcijos. Jei asmuo persirengia kitos lyties drabužiais, jie linkę galvoti, kad pasikeitė ir jų lytis, nes dažnai tokio amžiaus vaikai skiria lytis labiausiai pagal drabužius.
– Lyties pastovumo (gender consistency). Trunka nuo 4.5 iki 7 metų. Vaikai jau suvokia, kad lytis išlieka pastovi per gyvenimą, nepaisant to, kad asmuo gali persirengti kitos lyties drabužiais. Galutinai pastovus supratimas tampa, kai susiformuoja konservacijos principas.
Šios teorijos esmė yra tame, kad vaikas aktyviai ieško informacijos aplinkoje, kuri padėtų jiems suprasti savo lyties vaidmenį ir tinkamą elgesį. Su laiku, vaikų lyties vaidmenų supratimas tampa aiškesnis, ir raidos eigoje jie yra motyvuoti ieškoti informacijos ir organizuoti savo elgesį taip, kad galėtų užsitikrinti visišką tradicinio vaidmens išmokimą – vaikai užsiima savisocializacija (Ruble, cit. pg. Durkin, 2000).
Lyties schematinio apdorojimo teorija
Ši teorija taip pat papuola į kognityvinės teorijos lauką ir taip pat akcentuoja aktyvų vaiko vaidmenį apdorojant iš aplinkos gaunamą informaciją. Tačiau nuo Kohlbergo iškeltos teorijos skiriasi vienu pagrindiniu bruožu: Martin ir Halverson (cit. pg. Durkin, 2000) teigia, kad vaikai pradeda ieškoti informacijos apie savo lyčiai būdingus vaidmenis jau nuo tada, kai tik atranda savo pačių lytį, o ne tik tada, kai susiformuoja lyties pastovumas. Kai tik vaikai suvokia savo lyties identiškumą, t.y. susiformuoja tam tikra lyties schema, būtina identiškumui formuotis, jie ima ieškoti tinkamų jų lyčiai elgesio atributų. Vaikai itin domisi tuo, kokie daiktai ir koks elgesys yra tinkamai kiekvienai lyčiai. Tarkim berniukai išmoksta, kad žaidimas su lėlėmis yra skirtas mergaitėms, todėl ima vengti žaisti su lėlėmis. Vaikai priima informaciją, kuri yra suderinama su jų turima schema ir atmeta tą, kuri nesuderinama (Durkin, 2000). Ikimokyklinukai, kurie žino lyties etiketes, yra linkę praleisti daugiau laiko su tos pačios lyties atsotvais ir turi daugiau žinių apie lyčių stereotipus (Fagot cit. pg. Durkin, 2000).
Bandura socialinės kognityvinės teorijos rėmuose, galime sakyti, kad iš pradžių vaikui yra svarbios išorės sąlygos, kaip tėvų kontrolė, o paskui svarbesnės tampa savireguliacinės tendencijos, kurios susijusios su laukiamomis pasekmėmis, suformuotomis socialinės aplinkos, todėl lyčiai būdingas elgesys formuojasi per savęs vertinimą (Durkin, 2000).
(Durkin, K. (2000). Developmental Social Psychology: from Infancy to Old Age. Blackwell Publishing, 160-193.)
Giedrius, 
crazyvoveriukas, 
Upside Down Theatre 
Adis 3:43 pm on April 27, 2010 Permalink |
Na bet iš kur tokie stereotipai plaukų ilgio atžvilgiu? >:| 🙂
crazyvoveriukas 4:00 pm on April 27, 2010 Permalink |
Tai kad vaikai yra gana stereotipiški – drabužių, plaukų, darbų atžvilgiu. Nors mama gal nešioja kelnes visalaik. Jei tėvai ir tarkim auklėja kažkaip priešingai – kad berniukas ir su lėlėm namie žaidžia, tai patekęs į bendraamžių kompaniją, jis gali būti nesuprastas. Taip yra todėl, kad vaikai formuoja savo lyties identiškumą ir ieško to, kas patvirtintų, kas yra tinkama, o kas netinkama jų lyčiai – tai čia jau veikia visi paieškos kanalai – tėvai, TV, darželis, kiemas ir t.t. Nors paklausus atvirkštinio klausimo “ar berniukas gali būti ilgais plaukais?” – greičiausiai pasakys, kad gali 🙂
almantas 2:54 am on May 14, 2010 Permalink
Ar plaukų ilgis turi pagrindo iš biologinės pusės?
Kas man stebėtina, tai jog jie identifikavo plaukų ilgį kaip pagrindinį skirtumą. Mat plaukai yra iš tiesų vienas didžiausių faktorių atpažįstant dauguma asmenų, ir suaugę mes apie šitai niekad neužsimename, nemanome, ir net nežinome.
Čia taip gaunasi, kas ir taip be jokių abejonių, kad mažiukai yra iš tiesų arčiau žmogaus prigimties, kaip ir anas video praeitame įraše, naudojant kitokį mąstymą, nei mums įprastą (pvz dešimtainė skaičių sistema). Blargh, nuobodžiai parašiau.
crazyvoveriukas 3:27 pm on May 14, 2010 Permalink
prie biologinio lyčių supratimo raidos aiškinimo apie plaukus neradau – kažkaip nemanau, kad mūsų protėviai vyrai labai jau savo kasas trumpino (: vyresni vaikai jau pagal lytinius požymius dažniau sako, kad skiriasi, na o kaip minėjau, mažieji ieškodami tam tikros identifikacijos tampa gana stereotipiški (: ir būna tokių kuriozų kaip kad trijų metų vaikas pamato vyrą ilgais plaukais ir tada klausia tėvų, ar čia berniukas, ar mergaitė :))
Adis 11:57 am on May 16, 2010 Permalink |
Išvada: ilgaplaukiams vyrams reikia auginti ūsus ir/ar barzdas, kad mažiesiems konfūzo nebūtų 🙂
Įrašų Top 4(+/-) « Upside Down Theatre 11:27 am on July 30, 2010 Permalink |
[…] Kuo skiriasi berniukai ir mergaitės? […]
whitelabels 5:54 pm on September 5, 2010 Permalink |
Labai idomus ir stiprus straipsnis.
Kaip dviejų berniukų (3m. ir 5m.) tėtis labai dažnai susiduriu su šia problema – kaip turi atrodyti ir kaip turi elgtis berniukas. Mes su žmona stengiames (kiek tik imanoma) douti vaikams kuo daugiau laisvės patiems pasirenkant ką jie nori nešioti ir kaip jie nori atrodyti. Deja, kartais vaikai neatlaiko ir nuleidžia rankas. Pavyzdžiui, mano vyresnysis (tuo metu jam buvo 3 metukai) užsimanė lėlės ir mes jam ją nupirkome, prie to pačio ir ružavą vežimėlį (kitokios spalvos nerasi), kad būtų kur lėlytę pasisodinti ir nusivežti į parką. Jis tada taip didžiavosi prieš mane ir kartodavo”aš tėtis, aš stumiu vežimą, kaip ir tu”, nes tuo metu aš labai daug laiko praleisdavau su šeima ir mažiuką isisodinęs į vežimą varydavau į parką. Bet gatvėje pasigirsdavo komentarų, kokia graži mergaitė (ant mano berniuko) ir t.t. Blogiausia, kai šeimos draugai užsukdavo į svečius, ne tik vyrai, bet ir moterys juokdavosi iš mano vaiko, kad neva berniukams taip nepriimtina – žaisti su lėlytėmis ir dar stumdyti ružavą vežimėlį. Esu ne vieną kartą susipykęs su savo svečiais dėl tokių dėbilizmų. Vaikas pavargo ir numetė lėlę ir vežimėlį į šalį. Gaila.
Kitas atvejis – plaukai. Kai mano (vėl vyresnėlis) pradėjo eiti į mokyklėlę, jis buvo su ilgais plaukais ir tai jam labai patiko. laikui bėgant jis paprašė manęs, kad aš jį nuveščiau į kirpyklą, nes tipo pas jį šukuosena mergaitiška. Sako “tėti, mergitės vaikšto ilgais plaukais ir su ružavais rūbais”. Tuomet, aš atkreipiau dėmesį, kad jis buvo vienintelis ilgaplaukis berniukas klasėje ir jam tiesiog nusibodo replikos o gal net ir susižavėjusių mokytojį išskirtinis dėmesys jo gražių ilgų plaukų atžvilgiu.
Išvada-sunku kovoti prieš tuos stereotipus, nes jie yra sukurti tam, kad būtų lengviau valdyti visuomenę. Pasak Foucault, ligoninė, kariuomėnė, mokykla, kalėjimas ar darbas funkcionuoja pagal tą pačią formulę – kūno disciplinavimas ivairių diskursų pagalba. Valdžiai (bažnyčia, policija, švietimas, medicina), suformavus atitinkamą diskursą, nebereikia daugiau idėti pastangų kontroliuojant visuomenę, nes žmonės pradeda patys save prižiūtinėti/kontroliuoti (monitoring). Kaip turi elgtis/atrodyti berniukas ar mergaitė, kad gėjai yra blogis ir t.t. – visi šie stereotipai yra pačių žmonių prižiūrimi ir turi (beveik) amžinąją išliekamąją vertę nes yra baiminamasi nukrypti nuo “normos”.
crazyvoveriukas 7:03 pm on September 7, 2010 Permalink |
Mhm, kad ir kaip kartais stengtumeis, aplinka dažnai padaro savo.. Tačiau su laiku, manau, tokios pastangos nenueis veltui – ir turėsime nuostabią jaunąją kartą, kuri tikrai mąstys 🙂
Giedrius 5:32 pm on August 15, 2012 Permalink |
Galima ilgai aiškinti atseit visuomenė spaudžia kokia turi būti mergaitė ar berniukas. Ignoruodami prigimtines savybes mes vistiek nepaneigsime berniukų ir mergaičių polinkius. Fiziologijos ir psichologijos skirtumų niekas dar neatšaukė. Komunizme mes pamename lyčių lygybę kai moterys tampėsi statybose su plytomis ar vairuodavo ekskavatorius, tik pamirštame kad neturėdamos tam prigimtinių ir veik neišukdomų savybių, prisidarydavo žalos sau ir kitiems. Hormoninis planas, skirtingų pusrutulių veikla, skirtingas atstumų suvokimas, kitokia rega…. visa tai fiziologija kurios nepakeisi.
Straipsnis šitas niekam tikęs, niekas nedaro išvadų iš neteisingų prielaidų. Jei norite rimto pažintinio filmo, pasižiūrėkite BBS documentary, Human Sexes.
crazyvoveriukas 6:17 pm on August 15, 2012 Permalink |
Na, tai, kas pateikiama šiame straipsnyje, yra kelios psichologinės teorijos. Taip pat yra ir daugybė biologinių teorijų, aiškinančių lyčių skirtumus. Bet iš esmės viską nulemia biologijos ir visuomenės sąveika. Siūlyčiau pasidomėti tokiais dalykais kaip epigenetika ir pan. Kitas dalykas, kad daugumai Jūsų minimų skirtumų tyrimuose vos vos išpešami statistiškai reikšmingi skirtumai. Aš skaitau straipsnius, knygas, klausau aukščiausio lygio universitetų dėstytojų paskaitas, tad pažinimo šaltinių man netrūksta, bet ačiū už rekomendaciją 🙂
Giedrius 8:01 pm on August 15, 2012 Permalink |
Biologinės nėra teorijos jos yra įrodytos ir nebeginčyjamos. Toks ir skirtumas. O Jūsų taip vadinami “aukščiausio lygio dėstytojai” neretai yra angažuoti ir finansiškai apmokami, kad iškreiptai skleistų lyčių lygybės įdėją, paminant žmonių prigimtinius poreikius. Visame šitame lyčių lygybės reikale, realybėje visai nenorima atsižvelgti į individo poreikius. Jei žmogus intuityviai išvystė loginį, techninį mąstymą (kas vėl gi didžia dalimi sąlygojama pas berniukus, dėl prigimtinių savybių), tai nereikia iš jo daryti menininko. Smegenų sritys atsakingos už polinkius YRA ĮRODYTOS ir prigimtinės. O hormonų testosterono ir estrogenų įtaka individo elgesiui yra neginčyjama ir salygoja jo tinkamumą įvairioms funkcijoms atlikti.