Tagged: Zeitgeist Toggle Comment Threads | Keyboard Shortcuts

  • crazyvoveriukas 7:16 am on October 10, 2011 Permalink | Reply
    Tags: , Occupy Together, Occupy Wall Street, , protests, Slavoj Zizek, video, Zeitgeist   

    Occupy Together 

    Kadangi pastebėjau, kad blogų pasaulyje taip pat kaip ir mainstream media trūksta info apie tai, kas dabar vyksta Wall Street, kodėl žmonės ten yra, leisiu sau įmesti čia copy-paste transkripciją dalies Slavoj Žižek’o kalbos ten susirinkusiems, pridėsiu ir video. METAS ATSIBUSTI. UŽTEKS MIEGOTI IR SVAJOTI. METAS POKYČIAMS. Jeigu aš dabar būčiau Londone, ar kur kitur, kur spalio 15 daugybė žmonių išeis protestuot, eičiau ir aš, sėdėčiau dieną naktį, nebijočiau būti suimta, nes tai, ką susirinkusieji Wall Street’e dabar daro, ir kas yra planuojama daryti, yra tai, kuo aš tikiu ir kuo gyvenu. Ir nors fiziškai negaliu kol kas prisidėti, tai bent skleisiu informaciją, kiek galiu, kur galiu ir kaip galiu. Enjoy.


    Transcripts
    Part One

    …2008 financial crash more hard earned private property was destroyed than if all of us here were to be destroying it night and day for weeks. They tell you we are dreamers. The true dreamers are those who think things can go on indefinitely the way they are. We are not dreamers. We are awakening from a dream which is tuning into a nightmare. We are not destroying anything. We are only witnessing how the system is destroying itself. We all know the classic scenes from cartoons. The cart reaches a precipice. But it goes on walking. Ignoring the fact that there is nothing beneath. Only when it looks down and notices it, it falls down. This is what we are doing here. We are telling the guys there on Wall Street – Hey, look down! (cheering).

    In April 2011, the Chinese government prohibited on TV and films and in novels all stories that contain alternate reality or time travel. This is a good sign for China. It means that people still dream about alternatives, so you have to prohibit this dream. Here we don’t think of prohibition. Because the ruling system has even suppressed our capacity to dream. Look at the movies that we see all the time. It’s easy to imagine the end of the world. An asteroid destroying all life and so on. But you cannot imagine the end of capitalism. So what are we doing here? Let me tell you a wonderful old joke from communist times.

    A guy was sent from East Germany to work in Siberia. He knew his mail would be read by censors. So he told his friends: Let’s establish a code. If the letter you get from me is written in blue ink ,it is true what I said. If it is written in red ink, it is false. After a month his friends get a first letter. Everything is in blue. It says, this letter: everything is wonderful here. Stores are full of good food. Movie theaters show good films from the West. Apartments are large and luxurious. The only thing you cannot buy is red ink.

    This is how we live. We have all the freedoms we want. But what we are missing is red ink. The language to articulate our non-freedom. The way we are taught to speak about freedom war and terrorism and so on falsifies freedom. And this is what you are doing here: You are giving all of us red ink.

    There is a danger. Don’t fall in love with yourselves. We have a nice time here. But remember: carnivals come cheap. What matters is the day after. When we will have to return to normal life. Will there be any changes then. I don’t want you to remember these days, you know, like – oh, we were young, it was beautiful. Remember that our basic message is: We are allowed to think about alternatives. The rule is broken. We do not live in the best possible world. But there is a long road ahead. There are truly difficult questions that confront us. We know what we do not want. But what do we want? What social organization can replace capitalism? What type of new leaders do we want?

    Remember: the problem is not corruption or greed. The problem is the system that pushes you to give up. Beware not only of the enemies. But also of false friends who are already working to dilute this process. In the same way you get coffee without caffeine, beer without alcohol, ice cream without fat. They will try to make this into a harmless moral protest. They think (??? unintelligible). But the reason we are here is that we have enough of the world where to recycle coke cans…

    Part Two

    ….Starbucks cappuccino. Where 1% goes to the world’s starving children. It is enough to make us feel good. After outsourcing work and torture. After the marriage agencies are now outsourcing even our love life, daily.

    Mic check

    We can see that for a long time we allowed our political engagement also to be outsourced. We want it back. We are not communists. If communism means the system which collapsed in 1990, remember that today those communists are the most efficient ruthless capitalists. In China today we have capitalism which is even more dynamic than your American capitalism but doesn’t need democracy. Which means when you criticize capitalism, don’t allow yourselves to be blackmailed that you are against democracy. The marriage between democracy and capitalism is over.

    The change is possible. So, what do we consider today possible? Just follow the media. On the one hand in technology and sexuality everything seems to be possible. You can travel to the moon. You can become immortal by biogenetics. You can have sex with animals or whatever. But look at the fields of society and economy. There almost everything is considered impossible. You want to raise taxes a little bit for the rich, they tell you it’s impossible, we lose competitivitiy. You want more money for healthcare: they tell you impossible, this means a totalitarian state. There is something wrong in the world where you are promised to be immortal but cannot spend a little bit more for health care. Maybe that ??? set our priorities straight here. We don’t want higher standards of living. We want better standards of living. The only sense in which we are communists is that we care for the commons. The commons of nature. The commons of what is privatized by intellectual property. The commons of biogenetics. For this and only for this we should fight.

    Communism failed absolutely. But the problems of the commons are here. They are telling you we are not Americans here. But the conservative fundamentalists who claim they are really American have to be reminded of something. What is Christianity? It’s the Holy Spirit. What’s the Holy Spirit? It’s an egalitarian community of believers who are linked by love for each other. And who only have their own freedom and responsibility to do it. In this sense the Holy Spirit is here now. And down there on Wall Street there are pagans who are worshipping blasphemous idols. So all we need is patience. The only thing I’m afraid of is that we will someday just go home and then we will meet once a year, drinking beer, and nostalgically remembering what a nice time we had here. Promise ourselves that this will not be the case.

    We know that people often desire something but do not really want it. Don’t be afraid to really want what you desire. Thank you very much!

    Last Note

    This is only a part of the entire speech he gave today, and if it was recorded in its entirety we’d be very glad to have a copy for transcription purposes.

    http://www.occupywallst.org/
    http://www.occupytogether.org/
    http://rt.com/news/occupy-wall-street-people-391/

     
    • Almantas 4:46 pm on October 11, 2011 Permalink | Reply

      GO GO GO GO GO! 🙂

      • crazyvoveriukas 8:10 am on October 13, 2011 Permalink | Reply

        http://rt.com/usa/news/media-occupy-wall-mainstream-725/ – daugiau apie tai, kaip mainstream media visa tai nušviečia.

        • Almantas 3:27 pm on November 2, 2011 Permalink

          O, labai geras pranešimas 🙂

          Bet tai – baisu! Daugiau, nei baisu. Aš suprasčiau dar šiokį tokį faktų palenkimą vienai pusei, bet man tai atvėrė akis į tai, kad medijų žinios jau nebeatskiriamos nuo grynos propogandos, taikytos autoritariniuose režimuose!
          Tai dar stipriau man pailustravo tai, kad mano nuomone žurnalistika turi būti priskirta prie švietimo, ir bent dalis jos turi būti vykdoma ne po privačiais interesais, o kad ir po švietimo ministerija. Aišku, problema yra sudėtingesnė, nei vien redaktorių įsakinėjimai, ką ir kaip rašyti…
          Nenuostabu, kad visokie grumzlini žmonės įtiki į protestuotuojų bomžiškumą. 😉

          Kitos problemos su žiniasklaida yra skandalai. LNK, Respublikos leidinių grupė ir kt. tuo operuoja. Juos skatina daryti tokį šlamštą dėl to, kad skandalai yra gerai perkami ir skaitomi. Pelno motyvas, įtariu, yra vienas iš pagrindinių skatintojų nusileisti iki skandalų, visokių pupų ir pliotkų aprašymų, kas kam davė į snukį. Kitas skatintojas,manau, yra tai, kad tai visgi įdomu daugumai. 🙂 Bet čia per platu man dabar mąstyti apie tai.

        • Almantas 10:35 pm on November 2, 2011 Permalink

          Neperseniausiai užsipernumeravau Algio Ramanausko FB pranešimus, ir jisai labai piktas žmogus, ypatingai nekenčiantis “komuniagų” ir pnš. Jo geras draugelis yra Andrius Užkalnis, ir jie, kaip visuomenės veikėjai, itin skatina

          grumzliną požiūrį… 😦

          Bet ačiū Dievui, kažkas toje diskusijoje žengė tvirtą žingsnį pareiškiant kokias nesąmones ten iš tiesų rašo, ir tiesiog suvartė juos kaip vaikus 😀

        • crazyvoveriukas 6:40 am on November 3, 2011 Permalink

          Man labiausiai nepatinka tai, kad diskutuoja tarsi ir rimti žmogai, bet kiekviena pusė yra užsiėmusi savo pozicijas – vieni sako, kad viskas tvarkoj, ir patys kalti, kad šūde murkdotės ‘commie fucks’, o kiti, kad neteisinga, tie/anie nemoka mokesčių – tegu moka dabar, nes reikia ir mums. Matau vieną problemą – abi pusės pernelyg myli pinigus, ir nori jų kuo daugiau. O kol taip bus – neišeis pasiekti nieko. Yra tik sauja žmonių ir pačiame judėjime, kurie šneka apie bendrą sistemos blogį, ir kad metas po truputį apskritai atsisakyti pinigų (utopija nėra tai, kad manai, jog galima gyventi kitokioje/geresnėje sistemoje, o tai, kad manai, jog dabartinė sistema yra amžina ir nekintama). Niekas net nemato išeities, kad galbūt, gyvenant kitokioje sistemoje, beveik niekam nereikėtų dirbti ir niekam nereikėtų gyventi iš wellfare, ir kad geriau milijardas tinginių, nei milijardas badaujančių, jei tau pačiam tai nieko nekainuoja! Aišku, kad žmonės užsiputoja ir į protestus rimtai nežiūrės tol, kol kažkas norės atimti iš jų pinigus ir pan. Nors šiuo metu, juk piniginė sistema iškart nesugrius (duodu kokius dešimt/dvidešimt metų ), tai gal mokesčių pakeitimas tokiose šalyse kaip JAV ir būtų sprendimas, arba ne – vyktų dar spartesnis outsourcing. Iš dalies kartais ir aš nematau sprendimo būtent dabartinėje sistemoje, nes ji tokia korumpuota ir supuvusi. Na, you know what I mean. Šitas mintis dar sudėliosiu į rišlesnį postą vėliau.

        • Almantas 6:18 pm on November 4, 2011 Permalink

          Yo,
          Dauguma ko gero protestuoja tik apie sistemos koregavimą – nežmonišką ir kylančią turtinę nelygybę (kurią, kaip aš mąstau, seka ir kitokios nelygybės, pavyzdžiui, teisinė nelygybė prieš teismą, viena iš žmogaus teisių ar kažkas tokio).
          Pridėsiu prie tavo atsakymo. Kaip vienoje paskaitoje aiškino (manro iš rsa.org?), Oskaras Vaildas yra puikiai parašęs, kad tokiu atveju, jeigu šie protestai veiktų ir valdininkai pakeistų situaciją – valdininkai tik pataikautų didžiajai daugumai ir sau dėl to, kad jie tęstų esamą situaciją ne sprendžiant problemą, o lengvinant dabartines sąlygas. Jo pateiktas pvz buvo du baudžiavos ponai. Vienas geras ir nuoširdus žmogus, besirūpinantis jo žemes dirbančiais varguoliais. Jisai laimingas, ir pakankamai laimingi varguoliai – jie nenorės pono nuversti ir dėl to keisti sistemos. O vat antrasis ponas baisus despotas, kuris engia savo baudžiauninkus, ir dėl to tik suskubs jo nuvertimas. Todėl bendros žmonijos istorijos daliai, galima teigti, geresnis yra piktasis ponas, nes dėl jo gobšumo ir baisumo sistema būtų greičiau keičiama, paskatinta žmonių.
          Šia įžvalga pritariu ir tau. Man irgi neužtenka didesnių mokesčių turtingiesiems. Tai neišprendžia itin daug esamų problemų.
          Kaip Domantas yra ciniškai pasakęs apie visas tokias ar netokias revoliucijas: “jei varguoliai gali kas kažkiek metų nusipirkti po teliką, tai visi laimingi.” Manau, kad čia daug tiesos pasakyta, kad ir skaudžios.
          Masės žmonių protestuoja, galima pasakyti, būtent kad galėtų nusipirkti teliką, nes nu o ką daugiau? Gal pirma reikėtų susitvarkyti, kad bankininkai ir finansininkai ir valdininkai neapiplėšinėtų mūsų? Nu, atrodo, kaip artimiausias žingsnelis link geresnio gyvenimo. Nu negi ką daugiau, eilinis žmogus, skaitantis geresnius laikraščius ar žiūrintis geresnias žinias, žinos, apart Goldman ir Sachs apsukinėjimus? Sistemų keitimas – ne protestuotuojų bandos darbas, jie tik katalizatorius galbūt? Pačią sistemą keičia filosofiniai lyderiai ar valdininkai ar ką. Baudžiavą panaikino bent jau pas mus ne patys varguoliai, o caras. Argi ne tik avangardinės inteligentijos atstovai geba iškelti tikrai naujas idėjas? Ar tik ne tokie žmonės kaip pvz Guy Debord (Society of the Spectacle) gali parašyti, apšviesti _mus visus_, kas iš tiesų blogai ir ką blogai darome? Dar reikia lyderių, kurie vestų visa tai iki įgyvendinimo. Jei nuverti seimą, tai kažką reikia pastatyti į jo vietą. Na, o jei neverti jo, tik priremi, nu tai bent reikia, kad kažkas pasakytų, ką pakeisti.
          Kiek susidariau įspūdį, daug žmonių, nuo jų nenurašau savęs, tiki, kad valdininkai turėtų taisyti, jie tarpusavyje turi tartis, kokius pokyčius daryti ir pnš. Tam jie tipo ir renkami.

          Tačiau, aš net neįsivaizduoju, kaip įgyvendinti minėtąjį sistemos pakeitimą _tikrais_ progresiniais mokesčiais! Priežastis pastaruoju pusšimčio metų regresinių mokesčių dominavimo yra globalizacija, ir tol, kol kone 100 pasaulio valstybių vadovų nesusės ir BENDRAI nenutars dėl vieningos mokestinės sistemos ir tokiu ruožtu prirems visas korporacijas. Pagal šitų derybų modeliavimą žaidimų teorijoje, tai atrodo praktiškai neįgyvendinamos derybos dėl YPATINGAI MILŽINIŠKOS iniciatyvos neklausyti, ir mažų bausmių.
          Jei vien “sistemos modifikavimas” atrodo protu nesuvokiamas, tai o kaip ta revoliucija, kurios trokštame?
          …Sakoma, kad kartais lengviau pradėti iš naujo, nei bandyti sutaisyti bardaką 🙂
          Kažkodėl puikiai įsivaizduoju, kad iš visokiausių eko bendruomenių gali atsirasti tokie kaip nauji sistemų “burbuliukai” Rly, jei kažkokia bendruomenė turi maisto nepriklausomybę (tas britų miestelis? kaip jis vadinasi?), gamybinę nepriklausomybę (open source farming`as tas) ar dar ką, tai tokioje gyvenant you don`t care 2 shits apie viską, kas viršum tavęs kurs nors seime sėdi 😀

          Velnias kaip lengva nusipūguoti čia į šoną… Back on track.
          ”Matau vieną problemą – abi pusės pernelyg myli pinigus, ir nori jų kuo daugiau. O kol taip bus – neišeis pasiekti nieko.”
          Apie jokią pinigų meilę niekas nešneka. Manau, tokie žodžiai pernelyg degraduoja beveik visą žmoniją (nes tik vos maža dalis vysto “pasaulio be pinigų” idėjas) ir atriboja tai į “juos.” Pinigai yra tai, kas suka viską. Net pasaulyje be pinigų, vis vien yra materialus turtas, kuris turi būti kažkaip vertinamas, kad ir darbo jėga (pirminė pinigų reikšmė).
          O jei dabar, šiuo metu, atėmus visus pinigus? Deja, gautųsi ne milijardas sočių tinginių, bet vis vien milijardas badaujančių.
          Indijos varguoliams, žemutinei kastai, jie nei namų turi, nei baldų, nei ko. Savo vaikus specialiai luošina tėvai tam, kad daugiau anie surinktų pašalpų. Šitos problemos, nemanau, kad išsprendžiamos vien pinigų atėmimu, nors ką aš žinau.

          Išties norėčiau pradėti šitą temą su tavimi ir Antonu diskutuojant tikslesniais klausimais. Šiuo metu tokių nesugalvoju, bet gal galima pradėti nuo to, kaip jūs maždaug įsivaizduojate, modeliuojate kaimą/miestą/vatever be pinigų? Aš pats tai apmąstau apie Lietuvišką kaimą iš keletos sodybų ir mąstau kaip ten sąveikautų žmonės ir kaip kas būtų aprūpinama…

          P.S. Kad ir kaip norėčiau svajoti apie sistemos pakeitimą, tačiau kertu galvą, kad jeigu aš su jumis emigruotumėme į Norvegiją, gyventumėme laimingai kaip inkstai taukuose ir nematytumėme jokios problemos su sistema – nes toje vietoje jos praktiškai nėra. 🙂

        • crazyvoveriukas 7:04 pm on November 4, 2011 Permalink

          I do not have all the answers – yet 🙂 tam ir reikia diskusijų, ieškoti, domėtis. Atrandi patrauklią idėją ir mėgini vystyti, o tam reikia laiko ir pastangų. Tad kol kas plano A-Z negaliu pateikti 🙂

    • whitelabels 11:58 pm on October 17, 2011 Permalink | Reply

      Bet tai mes juk žinome, kad jokie mitingai nepadės…teoretikus labiausiai domina, kodėl mes dauguma pasiduodame mažumai? Foucault, Marx, Žižek – tai buvo/yra visų galingiausių protų didžiausias galvos skausmas. Juk buvo Prancūzijoje revoliucija 1968…kuri, na…virto katastrofa kai valdžia tieisogine prasme užmušinėjo savo šalies beginklius studentus. Neseniai UK riaušės…nu, valdžiai pasisekė, kad keli agitatoriai-vagys patys taip sugebėjo nukreipti didesnę jaunimo dalį į parduotuvių vagystes. UK, vėl, studentų maršas, dėstytojų, mokytojų streikai…nieko nepadėjo. Kaip ir 70’s-80’s industrinių sektorių streikai UK problemų neišsprendė.

      Ką mums duoda mitingai? Ar Egiptas iš tiesų laimėjo? Na gerai, nuvertė savo tironą bet ten kaip buvo xaosas taip ir liko. Aš jokių būdų neginu valdžios ir nesu nusistatęs prieš protestus, bet jaučiuosi,,, na toks velnio advokatas. kokia prasmė iš tų mitingų blyn?

      • crazyvoveriukas 5:49 am on October 18, 2011 Permalink | Reply

        Niekas negali pasakyti, kas galiausiai iš viso to išeis – ar nieko, ar liks kažkas. Deja, kol kas į ateitį pažvelgti negalime. Šis judėjimas daugiau susijęs su “raising awareness”, gal tai turės naudos. Norėtųsi tikėti, kad kažkas vis tik užsiliks – jei vyktų tik vienoje šalyje, tarsi tas pats scenarijus kaip visur kitur, bet šiandien tai apima šiek tiek daugiau. Tai puiki platforma susirinkti bendraminčiams, kitiems mažiems judėjimams, kurie turi sprendimus ir gali susėsti ir sukurti šį tą naudingo. Žinoma, kad dabar iškart niekas nepasikeis – visiems dideliems pokyčiams reikia siaubingai daug laiko. Dabar duotas startas, klaidų yra ir bus, bet jei yra pakankamai mąstančių žmonių, kitąkart bus iš to pasimokyta. Utopija nėra tai, kad galvoji, jog gali būti kitaip, o tai, kad manoma, jog šita sistema, kurioje dabar gyvename yra geriausia ir nepakeičiama. Bus matyti, kas išeis, bet nepaisant “outcome”, geriau būti “pro-active”, o ne “inactive”.

    • A.A. 6:26 am on November 20, 2011 Permalink | Reply

      There is no common truth, and never will be, someone will be unhappy and someone will raise a flag, a sword, a gun. So it’s much more sincere if you raise it in your name but not in the name of humanity.

  • crazyvoveriukas 3:41 pm on June 24, 2010 Permalink | Reply
    Tags: geresnis pasaulis, , , Zeitgeist   

    Konkurencija ar bendradarbiavimas? 

    Konkurencija ar bendradarbiavimas?

    Štai kur klausimas. Pasamprotausiu truputį apie tai. Per tris psichologijos kursus teko susipažinti su nemaža dalimi literatūros – su daugybe straipsnių, įvairių psichologijos „grandų“ darbais, įvairiomis psichologijos mokyklomis ar judėjimais. Tačiau paraleliai mane itin domina visuomenės procesai – kaip visuomenė formuoja individą ir kaip individas savo ruožtu daro įtaką visuomenei. Ar apskritai vyksta kokie nors kaitos procesai? Jei vyksta, tai kokie? Kokia kryptimi? Literatūros daugiau nei įmanoma aprėpti, ypač kai tenka mokytis ir nėra itin daug laiko privalomai literatūrai, o ką bekalbėti apie papildomą. Šioje „pamąstymų serijoje“ pateiksiu savo nuomonę vienu iš klausimų – konkurencijos ir bendradarbiavimo, individualumo ir bendruomeniškumo. Tai nebus išsami studija, nes tam reikia daug laiko ir kai pradedu ieškoti išnašų, tai suprantu, kad nieko neparašysiu ir nieko neperskaitysiu – nes tai tas patenka į rankas, ten geros idėjos, tai vieną knygą skaitau, tada kitą pamatau ir taip jau nuplaukė ne vienas galimas straipsnelis. Ilgai nevyniojus į vatą – apie viską nuo pradžių.

    Paskutiniu metu dažniausiai tenka išgirsti tokius dalykus – reikia siekti karjeros (lipimas karjeros laiptais a.k.a. lipimas per kitų galvas), valytojos, kasininkės mažoje parduotuvėje ar pardavėjos prie stendo darbui reikalauja aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo (a.k.a. išsipisinėjimas), reikia konkuruoti – jei ne tu paimsi darbą, kažkas kitas jį dirbs. Todėl dailiname savo reziumė iš visų pusių, per darbo interviu lendame į šiknas tik tam, kad „šefo“ draugų draugas gautų tą darbą. Univere kova dėl stipendijos – pas mus nėra didelio bendradarbiavimo, didžioji dalis žmonių kiekvienas už save – kol jo neliečia, tai nepakels šiknos dėl kitų. Dirbi pamaininį darbą ir savo artimą žmogų pamatai tik naktį (kol kas dar nesusidūriau, bet mano aplinkoje ne vienas toks žmogus). Reikia geresnio pažymio, nes stojant į magistrantūrą niekas neatsižvelgs į tavo papildomas žinias, į tavo pasišventimą, o tik į pažymius – vadinasi tavo draugai yra tavo konkurentai, nes gali sutrukdyti tau patekti į nemokamą vietą. Ir tai mane taip pykdo. O dar išgirstu tokių minčių – bet juk žmogus yra konkurencingas iš prigimties, jam reikia kovoti, pasirodyti geresniu už kitus, būti geresniu už kaimyną. Aš turiu kažkokią idėją – ar aš ją atiduosiu už dyką? Tiesiog pasakysiu savo darbe kolegai – nueik pas bosą ir patark tą ir tą padaryti – gal pakilsi karjeros laiptais? No, Sir. Slapta pats nusliūkinsi pas bosą, pasakysi, kad tavo kolega daug ko nepastebi, kad tu turi idėją, kuri pakeistų visą firmos „gyvenimą“ ir atneštų nenusakomai didelį pelną. Tai tik pavyzdžiai, bet esame priversti nuolat suktis šitoje Piniginės sistemos mėsmalėje. O ar pagalvojate, kad jūs gavę darbą galbūt atėmėte jį iš penkių vaikų tėvo ar motinos? Kad lipdami per galvas griaunate kitų žmonių gyvenimus? Heh, pažįstu žmonių, kuriems tai teikia malonumą. Ir ant kiekvieno kampo mums teigia, kad taip yra, tai normali tvarka, išgyvena stipriausieji, a man‘s gotta do what a man‘s gotta do, ar ne? Nes juk ir MAN reikia gyventi. MAN reikia susimokėti už nuomą, už maistą, išlaikyti vaikus, apsirengti ir t.t. Sako, kad žmogui būtina dirbti. Kitaip jis aptings, nieko nebedarys, nebus jokio augimo. Bet žinot ką aš jums pasakysiu? Visa tai yra melas. Bullshit. B-U-L-L-S-H-I-T. Tai nėra žmogaus prigimtis. Apskritai apie žmogaus prigimtį tiek samprotaujama, tarsi jau visi viską žinotų – atskleisiu mažytę paslaptį – apie žmogaus prigimtį iš esmės nieko nėra žinoma, tyrimai atskleidžia tik kruopelytę visko – ir visada patvirtina tyrėjo lūkesčius. Beskaitydama mokslinius straipsnius patebėjau tokią tendenciją, kad visuose straipsniuose iškeltos hipotezės dažniausiai patvirtinamos. Taip gauni kelis straipsnius tiriančius tą patį reiškinį, bet su skirtingomis išvadomis. Vienas straipsnis sako „viskas gerai“, o kitas sako „viskas blogai“. Nepatvirtintų hipotezių tyrimai spausdinami pagrinde tik tada, kai taip įkandama konkurentui – va, matai, kvaila tavo hipotezė. Bet juk rezultatų negavimas irgi yra rezultatas. O net ir per bakalaurinius bais jau negerai, jei nepasitvirtina tyrimo hipotezė. Jau ir metodika tada negera, imtis netinkama, instrumentas blogas. O gal iš tikro tam tikras reiškinys neegzistuoja? O ir šiaip dauguma tyrimų yra koreliaciniai. Tiems, kas nežino – koreliacija nerodo priežastingumo. Tik parodo, kad dalykai susiję. Bet nerodo koks reiškinys sukelia kurį. Yra ryšys. O koks ryšys? Bet dauguma tiki vienais ar kitais dalykais ir priima koreliacijas kaip priežastis. Heh, grįžtant prie temos, pabandysiu paaiškinti, kodėl manau, jos bendradarbiavimas gali išgelbėti pasaulį – ir žmones, ir kodėl dabartinė sistema yra ydinga ir, mano nuomone, kaip tik prieštarauja žmogaus prigimčiai.

    Dažnai girdžiu tokį sakinį – bet juk gamtoje gyvūnai konkuruoja tarpusavyje, tai natūrali gamtos tvarka. Matau keletą problemų šitame teiginyje. Pirma, žmonės yra linkę antropomorfizuoti (lygtais toks tas žodis) gamtą, t.y. gyvūnų santykius ir elgesį analizuoti per žmogiškąją prizmę. Tai neišvengiama – juk žmogus bet kokią info pirma perleidžia per save. Bet manau, kad tai ir yra esminė klaida – jie juk ne žmonės. Todėl negalime sakyti, kad jų elgesys vienoks ar kitoks, nes „konkurencija“ yra tik žmonių sugalvota sąvoka, kuria pavadinama vienokių ar kitokių elgesio apraiškų suma. Mes negalime pasakyti, kodėl gyvūnai elgiasi vienaip ar kitaip, mes nežinome tikrųjų motyvų, mes keliame tik hipotezes. Antra, gamtoje vyrauja harmonija. Kodėl? Todėl kad niekas nenueina veltui. Žolėdžiai valgo žolę, juos suvalgo mėsėdžiai, žolėdžio likučius maitėdos, likusi dalis sudūla ir tuo maitinasi bakterijos ir kiti mikroorganizmai, to dėka dirvožemyje yra mikrooelementų ir žolė gali vėl augti – niekas gamtoje nėra veltui – išmetama ar nepanaudojama. Kitas teiginys – išgyvena tik stipriausieji. Čia manau tiesiog blogai suprasta evoliucijos idėja, nes išgyvena ne stipriausieji, o geriausiai prisitaikę. O taikomasi yra prie aplinkos sąlygų. Padalinkime tos pačios rūšies paukščius į dvi dalis ir apgyvendinkime skirtingose salose – gausime dvi skirtingas paukščių rūšis. Liūtai nepjauna daugiau, nei gali suvalgyti. Antilopės niekada neįveikia visos žolės. Ir taip milijonus metų vykstant aplinkos, klimato pokyčiams vystėsi skirtingos gyvūnų rūšys, galinčios išgyventi esamomis sąlygomis. Ir tai ne konkurencija. Nes kiekvienos gyvos būtybės prigimtyje yra siekis išgyventi. Gyventi. Štai tikroji prigimtis. Ir skirtingi gyvūnai skirtingai prisitaikė, kad galėtų veikti pagal savo prigimtį – gyventi. Taigi kyla natūralus klausimas, kaip išgyveno žmonės kaip rūšis? Akivaizdžiai mes neturime nei didelių dantų, nei ilgų nagų, negalime labai greitai bėgioti, aukštai šokinėti ar skraidyti, neskleidžiame nuodų ir neturime tankaus kailio. Lengvas grobis priešams. Atsakymas vienas – išgyvenome tik todėl, kad tūkstančius metų mūsų protėviai būrėsi į grupes ir bendradarbiavo.

    Visas žmogaus vystymasis vyko bendruomenėje. Vienas homo individas niekaip nebūtų išgyvenęs. Ir tik menką laiko tarpą evoliucijos požiūriu gyvename „konkurencingoje“ visuomenėje. Čia Hobsas pasakė „homo homini lupus est“ (nežinantiems – „žmogus žmogui vilkas“, bet manau, kad čia nuvertinami vilkai, nes jų bendruomenės yra itin stripriai organizuotos ir vilkai gina savo gaujos narius). Adleris teigia, kad visas žmogaus psichikos aparatas formavosi bendruomenėje (pvz., kalba nebūtų buvusi reikalinga, jei žmogus būtų pavienis gyvūnas). Iš esmės, galiu pasakyti, kad ir dabar „konkurencija“ yra tiktai mitas, kurį daugelis priėmė kaip neginčytiną tiesą. Kodėl? Pamėginsiu paaiškinti, kaip aš tai suprantu. Paimkime prekybos sritį. Gamintojams yra reikalingi pirkėjai. Pirkėjams yra reikalingi kažkas, kas pasiūlytų prekę. Mūsų piniginėje visuomenėje vieni be kitų neišgyventų nei vieni. Ir valdovams reikalingi darbuotojai, kurie neštų pinigus. Darbuotojams reikalingi pinigai. Ir t.t. Labai išsamiai nenagrinėsiu šio pavyzdžio,nes manau, kad viskas ir taip aišku. Pagrindinis dalykas, kurį reikia suprasti – savo neatsiejamumą nuo gamtos ir neatsiejamumą vienas nuo kito. Kaip mes darome įtaką gamtai, taip be jos mes negalėtume išgyventi. Taip pat mes darome įtaką vienas kitam ir vienas be kito negalėtume egzistuoti. Kaip pasakytų Adleris, nė vienas mūsų atradimas neturi reikšmės, jei to neįvertina ir tai nėra reikalinga kitiems. Bendrystės jausmas yra varomoji jėga (bendrystės jausmas – rūpinimasis kitais ir domėjimasis kitų gerove). Toks dalykas, kaip individualumas atsirado labai neseniai. Domintis PR istorija (šiuo klausimu siūlau pažiūrėti dokumentiką „The Century of the Self“) tampa aišku, kad individualumas buvo paverstas mada. Atsiradus masinei gamybai, visi turėjo panašius drabužius, automobilius, namai atrodė taip pat. Tada buvo imta priešintis masinei gamybai, pirkimo karštinei, vartotojiškumui – žmonės ėmė nebeprikti to, kas pagaminama, jie norėjo kažko kito. Kilo panika – ką daryti? Kaip elgtis su šiais naujais individais? Ir tada buvo sukurta tai, ko negalėjo nepirkti naujosios asmenybės, naujieji „individai“ (o iš esmės individas tereiškia grupės narį). Tai tapo mada – pirk šitą ir tai padės tau išreikšti savo nepakartojamą individualumą ir unikalumą. Piniginė sistema laimi vėl. Iš kitos pusės su visa individualumo raidos istorija mus supažindino prof.V.Radžvilas (esu jam labai dėkinga, nes jis padėjo pradėti sukti tinkama linkme). Ką tikrai supratau – tai nėra kažkas siektino. Siūlau pasidomėti.

    Mūsų visuomenėje vertinamos tokios savybės kaip ambicingumas, tikslo siekimas, ryžtingumas ir bla bla. Ambicingumas nėra gera savybė – ji prieštarauja bendrystės jausmui. Ambicingas žmogus yra niekas be kitų žmonių, nes ambicingo žmogaus laimėjimai turi prasmę tik tarp žmonių. Heh, kažkuriuo metu man nerūpėjo, kas nutinka žmonėms kitame pasaulio gale – cunamis, potvynis – tik mažiau žmonių bus. Bet dabar aš galvoju visai kitaip. Jaučiuosi artima kiekvienam žmogui, gyvūnams, nes VISI mes esame susieti, visi mes esame gamtos dalis. Vienu metu tikėjau „demografiniu sprogimu“, tuo, kad žmonių skaičius augs, nebeliks maisto ir panašiai. Bet žinote ką – tai irgi mitas. Visada ir visais laikais po staigaus kilimo yra nuosmukis. Taškas. Europa senėja, Amerika senėja, Japonija senėja, Kinijoje ir Indijoje trūksta vyrų – ir tikrai nuoširdžiai tikite, kad žmonės ir toliau nenumaldomai dauginsis? Heh. Kad jau nukrypau truputį, man patinka kai kurių žmonių argumentas, kodėl jie neturės vaikų – <jau ir taip per daug žmonių, žemė nepakels>. Well, paskaičiuokime: beveik visose išsivysčiusiose šalyse gimstančių vaikų vidurkis nesiekia dviejų. Mažiau nei du vaikai reiškia populiacijos mažėjimą. Du vaikai atlieka tik atstatymo funkciją. Augimas yra daugiau nei du vaikai. What else do you need to understand. Vienu metu galvojau – fuck, ir į tokį šūdiną pasaulį atvesiu savo vaikus? Neeee… Bet tada kilo kita mintis – ar galima ką nors pakeisti? Ar gali būti geriau? Ar yra kokia nors išeitis? Jeigu gali būti geriau, gal kaip tik mano vaikai sulauks to laiko, kai viskas pasitaisys? Gal jie pagaliau bus laiminga karta? Jau negalvoju apie šūdiną pasaulį, o galvoju apie pasaulį, kuriame būtini pokyčiai. Žmonėms reikia bendradarbiauti.

    Pažiūrėjau tokį nieko filmą „Collapse“. Noriu pasidalinti pora minčių iš to filmo. Įsivaizduokite, kad esate Titaniko keleivis ir žinote, kad jis nuskęs. Ir žinote, kad gelbėjimosi valčių visiems neužteks. Tačiau kaip tik žinote, kaip konstruoti gelbėjimosi valtis. Tada kalbate su žmonėmis. Sutiksite trijų tipų žmones – vieni dvejos, lūkuriuos, nepasitikės ir tiesiog stebės. Kiti sakys, kad esi durnas, kad Titanikas nesunaikinamas ir eis gerti toliau į barą. Ir bus trečia grupė žmonių, kurie sakys – gerai, parodyk, ką mums reikia daryti. Vienu metu galvojau, kad reikia pamėginti visus žmones įtikinti, kad būtini pokyčiai. Bet tada filme uždavė klausimą – su kuriais žmonėmis skirsi laiką dirbti? Manau atsakymas aiškus. Su kai kuriais žmonėmis tiesiog neverta gaišti laiko. Dar buvo papasakotas mitas apie „šimtąją beždžionę“. Esmė tokia, kad kaip žinia, atominės bombos profilaktiškai buvo išbandomos atoluose. Na ir viename iš atolų buvo nuspręsta apgyvendinti beždžiones. Ten kaip ir viskas buvo tvarkoje, tik kokosų žievės buvo šiek tiek radioaktyvios. Taigi mokslininkai apmokė dešimt beždžionių nusiplauti kokosus ir paleido juos į salą. Taip po truputį jau dvylika plovėsi, dvidešimt (bedžionių apie tūkstantį), trisdešimt ir tada, kai šimtoji beždžionė išmoko ir ėmė plautis kokosus po vandeniu – visos likusios beždžionės tai pradėjo daryti. Aš noriu būti ta šimtoji beždžionė. Greičiau aš noriu surasti tą šimtąją beždžionę. Ir vėl ne – mums reikia pasiekti tą šimtąją beždžionę.

    Dabartinė piniginė sistema, kurioje gyvename, tikrai neskatina augimo ir vystymosi. Paimkime mokslininkus – jie kiekvienas sėdi, kažką konstruoja, sugalvoja nerealių dalykų, tada užpatentuoja, kad niekas nepavogtų, nes jiems reikia gyventi. Finansuoja dažniausiai įvairios kompanijos. O dabar įsivaizduokite, jei geriausi pasaulio technikai, inžinieriai, molekuliniai biologai, chemikai dirbtų kartu? Kokių rezultatų jie galėtų pasiekti? Tarkim, dvi kompanijos ieško vaistų nuo ŽIV viruso. Jos nebendradarbiauja, nes yra konkurentės, žiūri į potencialią rinką. O jei ieškodami to pačio dalyko, abiejų kompanijų mokslininkai susėstų kartu? Brainstormas, intensyvus darbas – eureka! Ir tai tik viena mažytė dalis to, ką galima būtų pasiekti bendradarbiaujant, o ne galvojant, kaip čia man būti pirmam, kad galėčiau užsidirbti. Paklausite, ar yra alternatyva? Taip. Resursais pagrįsta ekonomika (dabar kaip tik verčiame vieną darbą, kuriame viskas aprašyta, kaip resursų ekonomika gali veikti, kas yra technologinis nedarbas ir panašios temos. Anglišką variantą ir porą skyrių lietuviškai galite rasti http://www.zeitgeist.lt . Ir šiaip ten galima rasti linkų į filmus, kuriuos verta pažiūrėti, o pagrindiniame Zeitgeist tinklapyje siūlau paskaityti Jaque Fresco darbus). O kalbant paprastai – open source projektai yra puikus resursų ekonomikos pavyzdys. Piratavimas – taip pat. Tau reikia – tu pasiimi. Dar nesu iki galo išstudijavus, tai labai nesiplėsiu resursų ekonomikos veikimo tema. Esmė – tik minimaliai žmonių reikėtų dirbti, o dirbantieji tai darytų kitų labui, nes visi resursai būtų pasiekiami. Žmonėm nereikėtų sukti galvos dėl darbo ir pinigų, ir išgyvenimo. Kiek žmonių dirba darbą, kurį iš tikrųjų norėtų? Galima būtų atsiduoti daryti tai, ką norisi. Jau dabar būtų įmanoma pastatyti ligonines ir mokyklas visuose skurdžiausiuose pasaulio rajonuose, maisto yra daugiau nei pakankamai, kad užtektų visiems žmonėms. Bet… nėra tiek pinigų pasaulyje, kad visa tai galima būtų nupirkti (p.s. aš nekalbu apie kapitalizmą, socializmą ar kitus izmus, kurie apskritai neturi prasmės). Sakote, tai ką siūlau, yra utopija? Nėra tokio dalyko kaip utopija. Nėra.

    Susiduriu ir su kita nuomone – tai ką aš čia pakeisiu, man dabar gyventi reikia (…o po manęs nors ir tvanas). Well, todėl taip sunku pasiekti pokyčių, nes individualumas tapo gyvenimu dėl savęs, čia ir dabar. Štai ką aš į tai pasakysiu – dabartinė padėtis yra tokia sušikta, kad mums jau vargu ar bebus gerai, bet savo vaikams galime sukurti geresnį pasaulį. Žmogus yra tuo unikali būtybė, kad žino, jog jo gyvenimas ne begalinis. Jis jaučia laiko tėkmę. Numato į ateitį. Taip, reikia dirbti čia ir dabar. Bet mes turime dirbti dėl ateities. Kad šitai suvokti, reikia praskleisti konkurencijos ir piniginės sitemos šydą ir bendradarbiauti. Aš galėčiau tiek reference sudėti į įvairius autorius, dokumentikas, bet kaip minėjau, taip ir neparašyčiau nieko. Nes nesu pranašas, sakantis kažką naujo – daug žmonių jau apie tai šnekėjo, apie tai galvojo ir apie tai parašė knygas ir kūrė filmus. Dabar yra metas ne teorijas kurti, o veikti. Kiekvienas esame galingas, nes savo pasirinkimais diktuojame sąlygas.

    Nafta pasibaigs – ir tai ne mitas (siūlau pasidomėti, kas yra Peak Oil ). O nafta reikalinga viskam nuo dantų šepetuko iki automobilių vaistų ir t.t. Kas tada? Ką tada darys mūsų visuomenės konkurencingas individas? Dvejos, eis išgerti, ar paklaus – ką aš galiu padaryti? Nors tas klausimas jau turėtų būti keliamas dabar. Galiu šia tema šnekėti ir šnekėti. Sakau šnekėti, nes nesu rašytoja ir ne visada gaunasi nuosekliai mintis išdėlioti (nors pastebėjau, kad šnekant vienu metu galiu tiek daug info pateikti, kad žmogui gaunasi brain overload ir shutdown ). Niekada nekilo klausimas, kodėl perkame agurkus iš Ispanijos, jei galėtume juos užsiauginti vietiškai? Duosiu patarimą (jei pažiūrėsite filmą „Collapse“ tai jums duos tą patį patarimą) – nusipirkite sėklų. Gerų sėklų, ne modifikuotų. Jei turite lopinėlį žemės – pradėkite auginti. Auginkite ir namie ant palangės. Susiburkite draugų ratą, su kuriais kartu galėsite kažką daryti ir bendradarbiauti kilus reikalui (manau, kad nenukrypau nuo pagrindinės temos, nes viskas labai tarpusavyje susiję ir bet kokie pokyčiai galimi tik bendradarbiaujant). Piniginė sistema pasmerkta žlugti, o kas bus toliau priklauso nuo manęs, tavęs – nuo mūsų visų.

    Gįžtant prie visuomenės ir konkurencijos pažvelgiau į tai iš psichologinės pusės. Supratau, kad savižudybės, psichinės ligos, anoreksijos, bulimijos, alkoholizmas ir narkotikų vartojimas yra tiesioginė dabartinės visuomenės santvarkos ir piniginės sistemos išdava. Paskutinius keliasdešimt metų, kas trečias žmogus Amerikoje kenčia nuo depresijos ir ar kokio kito psichinio sutrikimo. Anksčiau buvo vos vienas kitas. Kas tai? Have people gone mad? Ir taip, ir ne. Negalime atmesti pelno, kurį susikrauna psichiatrai ir psichofarmakologai, bet esmė tame, kad tikrai padaugėjo psichosomatinių ligų. Kam nebūna silpna? Kam neskauda galvos? Kas neturi problemų su skrandžiu ar žarnynu? Žmogaus organizmas visokiomis ligomis reaguoja tada, kai tenka elgtis priešingai, nei nori, kai elgesys prieštarauja vidinėms galimybėms, norams, įsitikinimams, galų gale prigimčiai. Mažas vaikas patenka į nesveiką visuomenę. Pagal gamtos dėsnius, jis turi joje prisitaikyti. Bet jei augdamas individas nenori būti konformistas, jis jaučia, kad kažkas yra negerai, kad tai, ką tenka daryti, yra nenatūralu? Jo organizmas ima priešintis. Paaugliai kartais ieško grupių, o kartais žudosi. Kokia pagrindinė savižudybių priežastis? Well, ekonominė padėtis. Dažnai dėl tyčiojimosi, dėl to, kad žmogus jaučia, kad nepritampa, jam trūksta paramos. Žmona sako – tu, asile, net darbo susirasti negali, koks tu vyras?! Alkoholis, kilpa ant kaklo… Gal ir jūs tokios nuomonės, kad tai yra tinginiai, arba bailiai kurie pasirenka tokias išeitis. Mmm, ne. Sakote, eitų dirbti bet kokį darbą. O jei nenori? Pats kaltas? Mmm, ne. Atskleisiu paslaptį, o gal užduosiu tokį klausimą (ačiū Antonui už tobulą mintį) – jeigu jums nereikia dirbti, nieko išlaikyti, viskas pasiekiama, galite daryti ką norite – ar jums trukdytų keli milijardai tinginių? Ar gyvenate kaip dabar, ariate, neturite laiko sau, pamirštate visus malonumus ir save alkoholyje savaitgaliais ir burnojate ant valdžios ir tinginių valdžios išlaikytinių, alkoholikų ir pan? Ar tikrai žmogui reikia dirbti? Galbūt, jei jis nori. Manau, kad žmogus yra tokia būtybė, kuri turi vidinius resursus, įgimtą smalsumą ir norą išbadyti įvarius dalykus. Ir jei žmogaus išgyvenimui nebūtų reikalingas darbas, tikrai visuomenė nedegraduotų. Aš dabar kaip tik ir mėginu parodyti, kad dabartinė visuomenė, su savo konkurencija, besaikiu energijos suvartojimu ir kt yra žalinga žmogui, taip pat žalinga ir gamtai. Kaip jau minėjau, savižudybės, depresija, bulimija, anoreksija, dauguma psichinių sutrikimų yra visuomenės santvarkos šalutinis produktas, kaip tarkim radioaktyvios medžiagos atominėje elektrinėje. Nors ne, ne šalutinis produktas, o tiesioginė visuomenės išdava. Tai yra visuomenės karpa, kaina, kuri mokama už tokią santvarką. Visi psichosomatiniai sutrikimai kyla, kai žmogus galiausiai nebesusidoroja su kasdieniniais uždaviniais, kai jam kažkokia padėtis nėra natūrali – stresas, nuovargis, stirprios emocijos ir pan. Kaip sako Adleris „Pagalbos nuotaika natūraliai teikia pusiausvyrą ir harmoniją. Todėl tas, kuris labiau nusiteikęs imti, o ne duoti, dažniausiai yra nepatenkintas, suglumęs, nuolat kamuojamas minties, ką čia dar galima pasisavinti, kad būtų visiškai laimingas. Vienas mūsų civilizacijos elementas išties atrodo turįs stebuklingų galių – pinigai. Daugelis žmonių mano, kad turint pinigų galima įgyvendinti bet kokius savo norus, todėl ne nuostabu, kad pinigai bei nuosavybė tampa garbėtroškos ir tuščiagarbystės objektu. Dabar tai atrodo taip natūralu, kad pamirštame ir nepastebime, kas slepiasi po turto troškimu. <…> Daugybė žmonių degraduoja, ir juos tiesiog persekioja nelaimės. Tai žmonės, kurie nesutaria su kitais, negali prisitaikyti gyvenime, nes siekia tik vienintelio tikslo – atrodyti didesni, nei iš tiesų yra.“ Pagal Eriksoną šabloniška šypsena ir psichosomatinės ligos yra vienas iš pasitraukimo iš aplinkos būdų. Kiekviena nauja karta turi įnešti į visuomenę kažką naujo, nes kiekvienas laikotarpis reikalauja savitų sprendimų. Man asmeniškai konkurencija yra ne natūrali. Negaliu pakęsti konkurencijos. Kiekvieną kartą pakliuvusi į tokią padėtį, kai tenka pamiršti apie kitus ir galvoti, kaip čia padaryti kad man būtų geriau jaučiuosi šlykščiai. Tikrai nuoširdžiai šlykščiai. Bet aš suprantu, kame kampas ir galiu tai keisti ir su tuo pamėginti susidoroti. O jei žmogus nesupranta, kodėl jis jaučiasi negerai? Aplinka formuoja mus, bet ir mes formuojame aplinką. Anksčiau darbas buvo būdas pasigerinti gyvenimą. Bet dabar jau tai atgyveno – darbas yra tarsi katorga, konkurencija ir nuolatinis stresas dėl greito tempo tik ėda organizmą (vėžys, infarktai…). Dažnai iš žmogaus atimamas visas orumas – 50 metų moteriai su stuburo išvarža parduotuvėje tenka kilnoti bulvių maišus, nes nėra krovėjų, o darbo biržoje jai pasiūlo eiti plauti mašinas, kad nereikėtų mokėti bedarbio išmokos. Ir tai yra žmogaus prigimtis? Netikiu. Ir raginu jus surprasti, kad tik kartu galime pakeisti pasaulį, gyventi geriau, bendradarbiaukime… Dėl mūsų vaikų.

    Aišku, ne viskas taip paprasta, reikia įdėti daug pastangų, kad kažkas imtų keistis, bet vienas dalykas yra tas, kad reikia pajudinti savo užpakalius nuo sofutės. Mums visiems. Aš negaliu tylėti, jei matau, kad visas pasaulis grimzta į dugną. Jei turiu informacijos, kuria galiu pasidalinti. Negaliu likti nuošalyje ir ignoruoti tai, kas vyksta (reikia atskiro rašinio dabar vykstantiems procesams aprašyti, bet tam yra gerų filmų, kurie nėra konspiracijos). Nesu konspiracijos teorijų šalininkė, taip pat nesu doomsday pranašė, bet tam tikri dalykai yra tiesiog akivaizdūs. Žiūrint į istoriją, į skaičius – viskas kaip ant lėkštutės.

    Pateiksiu asmeninį pavyzdį. Vienos diskusijos metu man pasakė, kad galima nejausti diskomforto gyvenant visiškai pagal save. O kas yra gyvenimas pagal save? Tarkime, aš noriu nemokamai konsultuoti žmones. Aš manau, kad terapinis darbas negali būti atlyginamas, juolab, kad yra daug žmonių, kurie neišgalėtų ir minimumo sumokėti terapeutui. Bet gyvenu pinigais paremtoje visuomenėje. Nuomoju butą, tad reikia ne tik mokesčius susimokėti, bet ir už nuomą. Planuojant turėti vaikų, reikia nepamiršti tada atsirandančių išlaidų. Dar neprošal būtų kartais pavalgyti. Vadinasi, reikia iš kažkur prasimanyti pinigų. Kokia išeitis? Ieškoti papildomų uždarbio šaltinių (taip galiausiai nerandant laiko nei sau, nei šeimai) arba imti pinigus už konsultacijas. Tad kaip aš galiu jaustis patogiai, jei žinau, kad viskas galėtų būti kitaip, bet turiu atidėti savo norus, kad išgyvenčiau mūsų pinigais paremtoje visuomenėje? Aišku, gali ir save mylėti, ir prisitaikyti prie sistemos – bet jei neišeina ir nesinori taikytis prie sistemos?

    Status quo išlaikymas visada yra lengviausias pasirinkimo variantas, bet ar geriausias? Tikiuosi, kad man pavyko išsklaidyti mitą, jog žmogus iš prigimties konkurencingas, ir kad negali būti kitokios padėties, nei yra dabar. Išsakiau tik mažą dalį tų minčių, kurios kunkuliuoja mano galvoje. Nesakau, priimti viską už gryną pinigą – reikalingas kritinis mąstymas, jūsų pačių pastangos atrasti tiesą. Žmogus prie žmogaus ir gal pagaliau pasieksime tą „šimtąją beždžionę“? I refuse to comform, to lose my ideals, I refuse to adapt to this society. I am glad, I am not able to adapt to this society. I want to live, not merely to exist. Bendradarbiaukime?

     
    • Oni 8:53 pm on June 24, 2010 Permalink | Reply

      Bendradarbiaukime.

      • crazyvoveriukas 8:23 am on June 26, 2010 Permalink | Reply

        Smagu 🙂

    • Bro 8:09 am on June 28, 2010 Permalink | Reply

      Kaip durklu tiesiai per visą kūną persmelkė, tos pačios mintys sukasi galvoje kelinti metai, tik deja, kompetencijos joms išreikšti nebuvo pakankamai 😀 (happy) Ačiū.

      • crazyvoveriukas 8:48 am on June 28, 2010 Permalink | Reply

        Malonu 🙂 nes ir pačiai jau ilgai sukosi, tai buvo tarsi inkubacinis laikotarpis, bet pagaliau pavyko išsireikšti 🙂 nors tuo pamąstymai ir neužsibaigia – nes vis sukasi ir sukasi mintys apie įvairiausius dalykus – laukiu kito įkvėpimo 😀

    • Oni 8:50 am on June 28, 2010 Permalink | Reply

      Aš irgi laukiu kito Tavo įkvėpimo. ( :

    • Bro 8:15 pm on June 28, 2010 Permalink | Reply

      Ah, dar klausimėlis, kol galiu tai pasinaudosiu galimybe, kadangi matau psichologiją studijavusi tai gal žinosi ką 😀 ir labai neišsiplečiant, tai jau apie gerus metus mane kankina dežavu jausmas, jis aišku nėra ištisas visą laiką, bet kartojasi gana dažnai… kartais būna per dieną keletą kartų, būna ir dienų be tokių nuotykių, o būna situacijų kur tiesiog surakina visą ir keletą akimirkų nebūnu kaip čia pasakius “žemėje”, kiek domėjausi internete toks dažnis kuris pas mane yra nėra labai dažnas reiškinys, taip pat bandžiau ieškoti literatūros ta tema, bet nesėkmingai. gal tu galėtum kuo padėti, patarti ar tiesiog nukreipti?

      • crazyvoveriukas 8:34 pm on June 28, 2010 Permalink | Reply

        na, kalbant apie dejavu, nėra tekę susidurt su daug literatūros ir ne ką galiu patarti, bet ką teko skaityti, tai iš tikro tas jausmas susijęs su tuo, kad dažnai nesąmoningai mūsų smegenys apdoroja aplinkos informaciją, t.y. mes kažką veikiame ir į daug ką neatkreipiame sąmoningo dėmesio, bet pasąmonė vis tiek dirba savo darbą, analizuoja aplinką. Sapnų metu (na ir ne tik) ta informacija gauta dienos eigoje yra apdorojama – surandami priežastiniai ryšiai tarp įvairių dalykų, informacija jungiama ir grupuojama. Kadangi mes neįsisąmoninome tam tikrų dalykų, bet mūsų pasąmonė jau atliko visą darbą, staiga pamačius ar išgirdus kažką (nors ir nesame buvę tam tikroje vietoje ar kažko girdėję) tiesiog tie sukurti priežastiniai ryšiai aktyvuojasi ir susidaro “dejavu” įspūdis. Na kažkas tokio, bet tikrai tikrai negaliu nieko daugiau pasakyti ar nukreipti :> nes info yra tokia gausa, kad net neįmanoma aprėpti 😀

    • Bro 8:36 am on June 29, 2010 Permalink | Reply

      na aišku, ačiū už vargą, tik va galėtų tiek dažnai nebūti man to dežavu, nes daug energijos atima. Nors gal ir gerai 😀 daugiau informacijos įsisąmoninu 😀 tik kad tą informaciją galėčiau paskiau sąmoningai prišaukti reikalui esant 😀 tai tiek, tam kartui ;] lauksime daugiau panašaus pobūdžio straipsnių kaip konkurencija 😛 galiu kyštelti savo dabartinę užduotį padiskutuoti kodėl žmogai vis dėlto pasilieka prie senų pažiūrų nors jie patys pripažįsta kad jie mąsto klaidingai, taip pat kaip būtų galima tokiam žmogui atverti akis 😀 Sėkmės!!!

    • Ragabash 10:35 pm on July 6, 2010 Permalink | Reply

      Aš iš širdies sakau, radikalumas žmogaus priešas ir draugas – radikalumas atnešė didžiausius atradimus žmogui (Pavyzdžiui Galilėjas), bet kartu ir nuosmukius (pavyzdžiui nacių holokaustas).

      Imtis radikalumo – rizikuoti: gali būti šimtąja beždžionė arba antruoju fiureriu. Tai yra rizika ir manau, kad savo minties priskyrimas šiam radikalumui yra iš esmės fail’as.

      Dabar kodėl:

      Tu remiesi dvejomis prielaidomis.

      1. Žmogus, kaip ir bet koks specifinis gyvūnas gamtoje, yra vienodas, t.y. individualumas tėra konstruktas, tačiau pamatiniai dalykai žmoguje vienodi.
      2. Šiuo metu viskas eina naxui ir pasauly žmonės nebendradarbiauja, nes viską valdo pinigai.

      Aš manau, kad šios prielaidos yra klaidingos. Pati pirmoji (paradoksaliai) yra paneigiama tavo pačios tekstu apie tą filmą ir titaniką, kuris iš esmės parodo, jog yra įvairių žmonių, įvairiai suprantančių situaciją ir įvairiai viską suvokiančių. Čia tas esminis nurture-nature debatas, kur neaišku ar mes visi gimę vienodais tikslais, ta pačia prigimtimi, ar esame skirtingi. Ir išties tu nežinai, kiek individualumas yra svetimas žmogiškajai prigimčiai, for all I know, individualumas yra žmogaus svarbi dalis. Įdomus antromorfizmo kaltinimo argumentas, bet iš esmės, sakyti, jog gamta yra harmonijoje – kažkuria prasme jos antromorfizavimas. Gamta nėra harmonijoje, prisitaikymo žaidimas pastoviai vyksta ir tam tikros rūšys nyksta, tam tikros prisitaiko, žmogaus akyse miškai lieka miškais, tačiau urvniai virsta miestiečiais. Vyksta džiaugsmai ir bėdos, keičiaisi gyvenimas, o gamta lieka gamta, todėl ji gali atrodyti harmonijoje, tačiau iš jos perspektyvos, gal ta harmonija ne tokia ir harmoninga? Iš čia keliu kitą klausimą – gal žmogaus individualumas tėra trait’as suteiktas gamtos, kuris būdingas kiekvienam ir tai tėra reikalas būdingas žmogaus rūšiai? Aš manau, jog pasakymas, kad individualumas tėra ateities trendas, nenuneigia to fakto, kad tai yra žmogaus dalis. Aš galiu tęsti tavo teiginį, formuodamas mintį, jog individualumas visada buvo svarbus žmogui (antika), tačiau įsivyravus keistoms jėgoms (krikščionybei) truputį priblėso, tačiau grįžus kitokioms keistoms jėgoms (demokratijai), individualumas vėl tapo svarbus.

      Antra prielaida, jog žmonės dabar nebendradarbiauja, man atrodo taip pat absurdiška. Neva atėjo pinigai ir viską sugadino. Iš ties neaišku ar žmonių prastas gyvenimas tai prastas visuomenės funkcionavimas ar prastas paties žmogaus funkcionavimas. Sakai, “gal aš atėmiau kažkieno darbą”, na, matyt tu buvai geresnė, tu buvai verta to darbo, o tas skurdus penkių vaikų tėvas išties nė per pus neprilygo tam. Ir tokioje hipotetinėje situacijoje išties neaišku, kodėl tu galėjai būti vertesnė to darbo. Dėl pažįstamų? Sakau, tai irgi tam tikra bendradarbiavimo forma. Dėl įgūdžių ir gebėjimų? Tada kyla klausimas, kiek tu juos įgavai pati ir kiek turėjo įtakos kiti žmonės tavo gebėjimų formavimuisi.

      Esmė, kad, manau, žmonės bendradarbiauja pakankamai ir labai daug, tiesiog jie neplečia savęs visam pasauliui, jiems svarbūs žmonės šalia ir įvairiu mąstu. Tai gali būti mylimas žmogus, šeima, giminė, šalis, tauta. Įvairūs žmonės turi įvairius socialinius ratus. Čia sutinku su tuo, kad žmogui reikia bendruomenės, nes jis bendruomeninis padaras, tačiau manau, jog tai neturi būti globaliu lygiu, kiekvienam savo, čia kicks in individualumas – tau rūpi pasaulis, man mano mylimieji. Tu tokia, aš toks ir tu dėl to negali nieko padaryti….

      • crazyvoveriukas 8:35 am on July 7, 2010 Permalink | Reply

        Nesu radikali, manau. Jei būčiau radikali, tai sakyčiau – tokia yra tiesa ir tik tokia, bet kiekvienam savas ieškojimo kelias. Aišku, yra individualumas per se, bet yra ir individualumas mada. Aš labiau šneku apie individualumą kaip madą, pamirštant visumą. Ir aš nesakiau, kad visi gyvūnai gamtoje yra vienodi… Čia matyt teksto suvokimo skirtumas – ką aš norėjau pasakyti, ir ką tu supratai 🙂 Ir apmąsčiau jau seniai viską ir iš tavo pozicijos. Dėl gamtos harmonijos – vėlgi rašydama mąsčiau, kad ir aš vertinu iš žmogiškosios pusės, bet iš esmės tai neišvengiama. Ar aš sakau, kad yra harmonija, ar tu sakai, kad gal nėra harmonijos. Ir neiškeliu nei nature, nei nurture aukščiau kitos, nes įtakos turi tiek tai, tiek tai, bet kokiu atveju, juk žmogus ateina į specifinę aplinką ir joje reikia prisitaikyti, ar ne?
        O kiek manai demokratija veikia? Pastebėjau, kad žmonės labai daug reikalauja iš savo vadovų, bet demokratija juk tautos valdžia – norint, kad vadovas turėtų galios ir galėtų daugiau ką nuspręsti reikia judėti link autoritarizmo… 🙂 bet negvildensiu šįkart šios temos 🙂
        Mano gyvenimo filosofija yra labiau tokia, kaip išsakiau – kažkam tai priimtina, kažkam ne. Į rūpinimasi pasauliu man įeina ir mano mylimieji (pirmoje vietoje), nes juk jie yra artimiausioji bendruomenė 🙂 Pasilieku prie savo nuomonės ir manau, kad bendradarbiavimo trūksta.
        Heh, manau, kad aš galiu kažką padaryti ir kažką pakeisti ir nežadu nuleisti rankų 🙂

      • poctipikasso 9:14 am on July 7, 2010 Permalink | Reply

        “gali būti šimtąja beždžionė arba antruoju fiureriu”, – žinok, “radikalizmo” iliustravimas fašizmu yra labai jau nuvalkiotas ir nemanau, kad teisingas. Kažkaip dažnai kai kurie autoriai mėgsta kažką tai, kaip pavyzdį, lyginti su fašizmu ir tokiu būdu iškart lyg ir pabaigia savo kritiką – mat to užtenka, “tai – radikalu, o prisiminkit prie ko tai anksčiau privedė – prie fašizmo arba dar kaž ko, tad šio daikto ir svarstyt neverta”. Bet čia labiau off-topic.
        Antras dalykas – individualizmas, kaip mes jį suvokiame šiandien, arba kažkas panašaus į jį, “atsirado” XII amžiuje, kai žmogus nustojo save priskirti tam tikrai bendrai kategorijai, kaip, pvz., “valstietis”, “riteris” ir pan. Gi tikriausiai skaitei Fromm’o “Pabėgimą iš laisvės” – ten apie tai užsiminta.
        Trečia – dėl to “nature or nurture”. Galbūt šio klausimo išspręsti neįmanoma. Tačiau neturint atsakymo, manau čia yra PASIRINKIMO klausimas. Ką aš pasirenku? Kad žmogus yra atskiras, izoliuotas, savanaudis, asmeninės arba ribotos grupės naudos siekiantis padaras, arba išsaugantis savo individualumą, bet tuo pačiu ir priklausantis žmonijai, siekiantis bendros gerovės?
        Ir kaip tu gali teigti kad žmogus bendradarbiauja pakankamai daug? Visas pasaulio ‘kapitalas’ sutelktas 15 proc.žmonijos rankose. VIenas MILIJARDAS (http://www.worldhunger.org/articles/Learn/world%20hunger%20facts%202002.htm) žmonių dabar badauja. Dude, 1 000 000 000 žmonių – aš negaliu net sąmoningai aprėpti šio skaičiaus – it’s beyond my comprehension. Ar nori pasakyti, kad tiesiog kiti 6 milijardai “matyt buvo geresni”, o tas milijardas alkanų “išties ne per pus neprilygsta” likusiam pasaliui ir viskas čia yra sąžininga ir teisinga?

        Kaip jau minėjau – tai pasirinkimo klausimas – aš nenoriu apsiriboti vien tik artimais, aš noriu bendradarbiavimo, abipusio palaikymo ir pagarbos iš kiek įmanoma daugiau žmonių. Tu irgi jau lyg ir turi savo poziciją “Tu tokia, aš toks ir tu dėl to negali nieko padaryti….” ir tai žinoma yra super. Niekas nieko dėl to padaryti ir nenori. Daug naudingiau ieškoti bendraminčių, nei kiekvienam aiškinti savo požiūrį:)

        • poctipikasso 9:15 am on July 7, 2010 Permalink

          p.s.tikiuos neskambėjau agresyviai:)

        • crazyvoveriukas 9:30 am on July 7, 2010 Permalink

          Tikrai – pasirinkimo klausimas 🙂

        • Ragabash 8:23 pm on July 7, 2010 Permalink

          1. Fašizmas buvo pasinaudotas iliustruoti radikalumo rizikai, aš nekritikuoju radikalumo, tiesiog, sakau, kad tai yra pavojinga, kas manau yra taip pat nuvalkiota, but still, kai mintys radikalios, kartais tenka paminėti kas vis dėlto yra tas radikalumas.
          2. Aš nesiginčysiu su pokyčiais ir kad tokie yra, tačiau iš esmės, logiškai mąstant kažkokio dalyko nebedarymas nėra kažko naujo kūrimas. Tai nepaneigia tos minties, kad individualizmas yra, turbūt iki XII amžiaus jis slėpėsi po “riteriais”, “valstiečiais” ir panašiais dalykais.
          3. Čia apjungsiu viską. Žmogau, būtent, kad viskas yra pasirinkimo klausimas. Pasaulis yra toks, koks yra, dėl to, kad žmonės pasirinko taip gyventi, buvo atlikta daug pasirinkimų, kad privedė prie to. Pinigai, nuosavybė ir apskritai kapitalizmas – dalykai, kuriuos jūsų mylimas judėjimas niekina nėra kažkokie ateiviai, kurie atvyko iš tolimos galaktikos, jie yra žmonių sukurtas reikalas, jų pasirinkimas. 15 proc. žmonių turi didžiąją dalį kapitalo kaip tik dėl to, kad jie labai efektyviai bendradarbiavo ir bandė išnaudoti savo resursus, jie buvo protingi ir protingai išnaudojo savo progas. Vienas milijardas pagrinde bazuojasi skurdžiose trečiojo pasaulio šalyse. Jie gyvena skurdžiai ne dėl to, kad kažkas kažko gviešiasi ar konkuruoja, o dėl to, kad jie patys nesusitvarko. Afrika apskritai yra juokinga vieta, kur atsiradus didesniam šaltiniui pinigų ar pagalbos, prasideda perversmai ir kitoks politinis šūdas. Tie žmonės patys nesugeba susitvarkyti, jie failina, ten nėra tvirtos infrastruktūros, politinės kultūros ir tradicijos, nėra modernaus pasaulio tvirtų pamatų, nes jie niekad neaugo iš kultūros, iš kurios išaugo dauguma modernių, “išsivysčiusių” šalių.

          Ir šiaip, tas “bendradarbiavimas” man rodos prastai panaudotas žodis, man rodos po juo slypi mintis “keiskime pasaulį”, o iš visų kalbų, rašliavos ką jūs abu dedate, tai tas “keitimas” yra kova su kapitalizmu. Ir man rodos, tos kovos pagrindas yra mintys, kurias skelbia zeitgeist judėjimas, kuris manau iš esmės klysta. Aš manau, kad jų taikomas modelis veiktų labai efektyviai, jeigu žmonės būtų skruzdėlės, bet taip juk nėra. Mes esame žiauriai skirtingi ir norime skirtingai gyventi, norime tuos dalykus pasiekti skirtingai ir dėl to pasaulis yra toks skirtingas.

          O šiaip, išties, po Simonos atsako, norėjau tiesiog parašyti “why do I even bother”. Bet ačiū už tavo atsakymą, aš žinau, kad mes skirtingose pozicijose ir vargiai pakeisime vienas kito nuomonė. Bet aš prieštarauju, todėl, kad tikiuosi jog kita pusė prieštaraus. Tokiu būdu aš galiu patikrinti savo nuomonės tvirtumą ir išsigryninti savo argumentus.

        • poctipikasso 9:10 pm on July 7, 2010 Permalink

          Andriau, aš komentuoju irgi ne dėl to, kad viliuosi pakeisti nuomonę, bet kad tie, kas seka šį blogą, turėtų bent kažkokį įspūdį ir apie mano arba Simonos nuomonės tvirtumą ir bent kažkokį pagrįstumą. Eisiu paeiliui:
          ” jie yra žmonių sukurtas reikalas, jų pasirinkimas”. Tarkime, žmogus suklido. Nejaugi, jei jis padarė klaidą ir pasirinko šudą, jis ir toliau turi laikytis senos, atgyvenusios tvarkos? Galbūt kapitalizmas, kaip ir koks feodalizmas, buvo vienintelė įmanoma sistema, kadangi prieinamų resursų kiekis buvo ribotas, o pakaitalų ir alternatyvos nebuvo. Bet gi pasaulis nėra statiškas. Vyksta mąstymo ir mokslo raida – right? Tai, kas kažkada tiko ir buvo vienintelis egzistavimo būdas, dabar gali būti atgyvenę. Šiuolaikinė ekonominė sistema pagrįsta nelygybės ir skolos. Tačiau jeigu įmanoma gyventi be skolos ir apskritai valiutos – kam ji reikalinga? Kad išlaikytųme kažkokį tai mechanizmą, kuris iš prigimties yra ydingas, vien tik todėl, kad kažkada jis tiko? Gi tai juokinga:)
          Dar vienas dalykas – neprisimenu kad sakė, man rods prof.Radžvilas, bet kai filosofas bando paaiškinti visuomenės veikimą, jis ne tik ją paaiškiną ir aprašo, bet tuo pačiu formuoja ją. T.y.kai Hobbsas pakartojo graikų “Žmogus žmogui – vilkas”, jis ne vien pabandė paaiškinti žmonių santykius, bet jis galbūt pakeitė žmonių santykių sampratą. Aš noriu pasakyti, kad ne vien žmogus laisvai pasirenka, bet ir kai kurie įsikišimai koreguoja jo mąstymą. Tad kai kažkas parodė pirštu į žemės lopą ir pasakė “Čia mano”, nereiškia, jog visi buvo tam pasiruošę, to norėjo. Galbūt jiems buvo primesta tos pačios privačios nuosavybės sąvoką. Aš ne prieš nuosavybę, tiesiog iliustruoju:)
          “15 proc. žmonių turi didžiąją dalį kapitalo kaip tik dėl to, kad jie labai efektyviai bendradarbiavo ir bandė išnaudoti savo resursus, jie buvo protingi ir protingai išnaudojo savo progas” – come on, tu rimtai? Mėsos pramonė JAV dabar klesti ne todėl, kad kažkoks dėdė protingai išnaudojo savo resursus, gebėjimus ir progas, o todėl, kad išnaudojo žmones. JAV pradėjus auginti genetiškai modifikuotus produktus, kurie auga greičiau ir lengviau, nors ir nežinant jo poveikio organizmui, Meksikos kukuruzų augintojai bankrotavo, nes negalėjo varžytis su JAV gamintojais. Todėl didžiulis skaičius buvusių fermerų-nelegaų turėjo įsidarbinti JAV mėsos pramonėje. Ironiška, kad mėsa gaunama iš bulių, kuriuos maitina modifikuotais kukuruzais. Manau sutiksi, kad trokšti, kad pasaulyje būtų kuo geresnis maitinimas ir kad maistas būtų kuo prieinamesnis yra gerai, ane? Tai tuomet būtų TEISINGA dalintis naujom auginimo technologijom, ane, kad skatinti gerbūvį? Ir būtų protinga siekti įdarbinti kuo didesnį skaičių žmonių, teisingai, kad jie turėtų iš ko gyventi? Bet žinome, kad techologijomis nesidalyjama, amerikiečiai negali rasti darbo, nes meksikiečiai už mažesnę algą pasirengia daryti bet ką. O tie nuostabūs ir protingi korporacijų vadovai ramiai sau gyvena. Protingas ŽMONIŲ IŠNAUDOJIMAS. Bet man nedera su sąvoka “TESINGAS” arba “DORAS”.
          Andriau, nebuk juokingas – Afrika nėra ir niekad nebuvo izoliuota. Ją nuolatos dalinosi tarpusavyke kitos, “išsivysčiuosios” šalys. Nenuostabų, kad ji nesugebėjo suformuoti visų tų dalykų, apie kuriuos tu šnekėjai. Žmogus nėra izoliuotas, jeigu jis nuo pat vaikystės turi vienas kelnes ir pustuštį skrandį, jam bus sudėtingą “protingai pasinauoti savo resursais ir progomis”, kadangi jis jų neturi. Aš nenoriu čia ypatingai daug šnekėti.

          Taip. Aš už pokytį ir prieš kapitalizmą. Nesuprantu, kaip pinigų, išnaudojimo ir konkurencijos nebuvimas konfliktuoja su individualumu? Ką, laimė ir asmeninis augimas įmanomas tik esant šioms sąlygoms? Kad aktualizuočiau savo individualų, vien man būdingą asmenybės turinį, aš turiu kasdien varžytis ir kovoti su kitu tokiu pat unikaliu žmogumi? Gi nesąmonė. Manau abipusė pagalba, bendradarbiavimas labai įvairių žmonių, turinčių savo unikalius norus it tikslus kaip tik skatintų gerovę. Tiek asmeninę, tiek bendrą. Galima gyventi skirtingai ir trokšti skirtingų dalykų. Bet netikiu, kad žmogus nori kas dien varžytis dėl “maistpinigių”.

        • Ragabash 10:07 pm on July 7, 2010 Permalink

          1. Na, dabar jau geriau, pradėkime mąstyti ar tai išties yra klaida. Kapitalizmas per se atsirado visai neseniai, patys pinigai irgi nėra nuo pat nuosavybės atsiradimo laikų. Žmogui svarbi buvo nuosavybė, nes kažkas pasakė, jog tai “mano žemė”, bet netgi šitą išsireiškimą interpretuoji per šiuolaikinį suvokimą. Nežinia išties ar taip buvo, tai tėra metafora. Grynai iš bendro išprusimo, aš primetu, jog buvo žmonių, kurie pradėjo įdirbinėti žemę ir burtis į sėslias bendruomenės ir buvo žmonių, kurie to daryti nenorėjo, tie kurie neturėjo kantrybės ir noro dirbti – tinginiai. Iš čia spėju susidarė dvi grupės – žemdirbiai ir plėšikai. Plėšikai naudojosi žemdirbiais, atimdavo stuff’ą jėga arba vogčiomis. Tad žmonėms nieko neliko, kaip tik burtis labiau, skirstytis darbus, vieniems auginti, kitiems ginti, tretiems vadovauti. Taip atsirado šumerai ir kitos civilizacijos. Nors aišku, aš galiu paistyti, bet jeigu mano modeliuojama situacija bent kiek arčiau tos istorijos, kuri kažkada buvo, nei tiesiog įsivaizdavimas, kad “čia mano žemė”, tad galime primesti, kad turbūt niekad gyvenime nebuvo tokio momento, kai žmonės dėl kažko sutiko ir vienareikšmiškai keitėsi. Tiesiog buvo situacijos, į kurias buvo padaryti atitinkami pasirinkimai, kurie iššaukdavo kitas situacijas, kurios reikalaudavo kitų pasirinkimų. Būtent čia sutinku su tavimi, situacija keičiasi, reikalauja naujų pasirinkimų. “Bet gi pasaulis nėra statiškas” – būtent, tas pats kapitalizmas keičiasi, jis tikrai nėra toks, koks buvo prieš 40 metų ir vargu ar liks toks pat po 40 metų ir jeigu jis išties yra tokis blogis, kaip kad teigi, tai su laiku jis dings, tačiau kiek atmintis neša, radikalios mintys ir jų iškeliami pokyčiai politinėje/socialinėje sferoje dažniausiai prastas sprendimas. Zeitgeist’o filmo pirmoje dalyje buvo iškelta tokia mintis, kad nedidelė žmonių dalis siekia apjungti visą pasaulį, sukurti vieną šalį, mintis pateikta lyg būtų kažkas negero, nors neišgirdau jokių argumentų, kas čia bus negero. Išties, jei viskas baigtųsi tuo, kad ta mažuma, kuriai viskas priklauso, susijungtų į vieną didžiulią valstybę to paties kapitalizmo pagalba, gal pagaliau nebebūtų tų bedų su trečiojo pasaulio valstybėmis ir panašiai. Bet čia jau labai nuo temos krypstu.
          2. Sąvokos “TEISINGAS” ir “DORAS” yra labai ir labai subjektyvus reikalas. Netgi tavo pateiktame pavyzdyje nėra nieko nedoro. Visuomet galima žengti žingsnį giliau. Senasis status quo – meksikiečiai ir jav varžosi kukurūzų rinkoje, kas vyksta toliau -> yra tobulinamos technologijos, jos šiaip sau neatsiranda, greičiausiai tie patys korporaciniai vadovai nemenkai investuoja į tai, kad būtų randamos technologijos, kol tuo tarpu meksikiečiai to nedaro. Galų gale, iš to išplaukia, esama situacija, meksikiečiai pasirinko vieną, dėl to atsirado toje vietoje kur yra. Ir nėra čia kažko neteisingo ar nedoro.
          3. Nemėginu kažko prajuokinti ir neteigiau, kad Afrika izoliuota. Ir visi afrikos gyventojai nėra vienas kelnes turintys žmogai, ten yra normalių miestų ir išsilavinusių, normaliai gyvenančių žmonių. Tiesiog nesusitvarko jie, nesusišneka tarpusavy, Afrikos kultūra kitokia, ji turėtų orientuotis į tokią kultūrą ir atitinkamai bandyti gyventi, bet ji bando gyventi pagal vakarietiško pasaulio standartus – aišku tai neatsitiko pačios Afrikos noru, visas vakarietiškas pasaulis jai primetė tokias normas, tačiau niekas netrukdo jai bandyti kažką daryti dėl to, juk vis dėlto jų gyvenimas, jų atsakomybė, jai jie neatras stiprybės ir jėgų susitvarkyti patys, tai padėk nepadėjęs, vis tiek jie failins.

          Galų gale, noriu grįžti prie fašizmo. Man šios mintys taip siejasi su visais -izmais, kaip rašė Simona. Nes jos turi vieną bendrą bruožą su visais izmais – jos išsikėlia priešą, kurį neva nugalėjus viskas taptų gražu ir nuostabu. Globalūs judėjimai, kurie kelia kažkokius priešus sunkiai gyvena ir mažai ką padaro, judėjimai, kurie neieško priešų, o tiesiog bando keisti pasaulį, mano galva, pasiekia kur kas daugiau (pavyzdžiui raudonasis kryžius). Atrodo, jog tie 15 proc. visi stori diedai, kurie tik ir nori sunaikinti visus badaujančius ir atimti netgi paskutines kelnes, bet juk ten įvairūs žmonės, turintys šeimas, savo ūkį (verslą) ir bandantis gyventi dorą ir teisingą gyvenimą. Apskritai, paradoksalu, bet pasaulis visad toks buvo, būdavo karalius ir valstietis, dabar yra magnatas ir darbininkas, kas pasikeitė, jog atsirado netikras lygybės jausmas, spėju dėl lygių teisių. Taip visi turime lygias teises, tačiau mes nesame lygių gebėjimų, galimybių ir netgi tos pačios aplinkos, visada bus pranašesnių už tave kažkokioje srityje ir kažkas bus už prastesnis.

      • poctipikasso 10:30 pm on July 7, 2010 Permalink | Reply

        Andriau, aš jau pavargau:) Nekomentuosiu visas tavo mintis. A) aš neapsiribuoju vien Zeitgeist. Bet tai, apie ką skaitau ir mąstau sutampa su juo. Jeigu jau detaliai, tai pirmas filmas buvo vieno vyruko kuryba, jis labiau koncentravosi ties conspiracy theories, mažai ką žinojo apie kitus veikėjus. Zeitgeist stengiasi atsiriboti nuo pirmo filmo šleifo. Siulau paskaityt Zeitgeist Orientation guide arba bent antrą filmą (arba palaukt trečio), kad turėti up-to-date informaciją apie aktualų judėjimą:) Dabar čia nedėstysiu.
        Šiaip, šis judėjimas nekelia jokių priešų. Jis siulo svarstyti pokytį. Moto nėra “mes prieš kapitalizmą”, o “mes už resursais pagrįsta ekonomiką”. Vėlgi, reikia paskaityti originalą, nes iš mano žodžių galima neteisingai suprasti, kadangi dalinuosi savo nuomone, o ne cituoju.
        Prieš kapitalizmą esu asmeniškai aš:)

        Žodžiu, baigiame šį pokalbį, nes ne pirmą kartą tenka diskutuoti praktiškai tuščiai su troliais, skeptikais, mėgėjais įrodyti sau pačiam savo įisitikinimų tvirtumą ir šiaip tinginiams, kurie mieliau skaito atsiliepimus ir judėjimo kritiką, nei pirminį šaltinį. Nepagalvok, kad priskiriu tave prie kažkurios grupės – šneku bendrai. Mano antikapitalistinis požiūris nėra radikalesnis už tavo prokapitalistinį:) Ačiū už tavo nuomonę ir pamąstymus.

        • crazyvoveriukas 10:36 pm on July 7, 2010 Permalink

          Andriau: “rašliavos ką jūs abu dedate” – galiu paprašyti truputį pagarbos?

        • Ragabash 10:45 pm on July 7, 2010 Permalink

          Nesupraskite klaidingai:

          Simona, savo tekstus irgi vadinu rašliava, man tai paprastas žodis, kuriuo įvardinu rašytinę kūrybą, jokios nepagarbos čia nėra.

          Antonai, aš nepalaikau prokapitalistinio požiūrio, esu indiferentiškas kapitalizmui, esu prieš didžiulius radikalius pokyčius žmonijoje, mano galva, kažkoks judėjimas turi rūpintis, keisti kažkokią konkrečią gyvenimo dalį, o ne jį visą.

          O dėl šaltinių, tai mačiau ir antrą filmą ir mačiau tą paskaitą, kur buvote užsidėję, kažkiek skaičiau.

          Šiaip ar taip, į asmeniškumus čia tikrai nelindau ir nenorėjau parodyti kažkokios nepagarbos ir jai tau ši diskusija išties pasirodė tuščia, tada man labai gaila.

        • poctipikasso 7:30 am on July 8, 2010 Permalink

          Man jau ne pirmą kartą tenka diskutuoti šia tema ir girdėti į tavo panašią nuomonę. Kadangi argumentai dažniausiai sutinkami tie patys, nėra jokio naujumo, tai jau pradeda atsibosti. Buvo naudinga sužinoti žmonių nuomonę, rasti bendraminčius ir ne bendraminčius:)

    • Gabrielė 12:29 pm on July 7, 2010 Permalink | Reply

      Bendradarbiauti yra gerai – tiek laiko, tiek resursų, tiek finansų, tiek, galų gale, bendravimo ir buvimo su kitais žmonėm prasme. Bet man labai įdomu (taip, aš nežiūriu tokių filmų, ir neskaitau tokių rašymų ir t.t., todėl kam nors toks klausimas atrodys visiškai prastas, bet man tikrai labai įdomu) – “Esmė – tik minimaliai žmonių reikėtų dirbti, o dirbantieji tai darytų kitų labui, nes visi resursai būtų pasiekiami”? Kaip suprasti šitą? (Neiškenčiau nepaklausu, būčiau dėkinga už paaiškinimą, nes jau kuris laikas apie tai mąstau ir nesuprantu :/)

      • crazyvoveriukas 1:55 pm on July 7, 2010 Permalink | Reply

        Jau dabar didžioji dalis žmonių atliekamo darbo galėtų būti automatizuota. JAV 95proc agrokultūros yra automatizuota. Egzistuoja toks dalykas kaip technologinis nedarbas, t.y. žmogaus darbo jėga galiausiai išstumiama mašinų. Mašinos gali dirbti ilgiau ir našiau. Priežastis, kodėl žmonės dar dirba yra ta, kad kitaip kiltų masinis pasaulinis nedarbas, nes technologijos jau yra pakankamai pažengusios. Žmonės iš agrokultūros srities perėjo į aptarnavimo sektorių. Bet jis irgi negali be galo temptis – jau atsiranda ir savitarnos kasos ir pan. Žmonės ima bijoti technologijų. Bet iš tikrųjų jos gali išlaisvinti žmogų. Aišku, kadangi mes gyvename piniginėje sistemoje, tai nebūtų išlaisvinimas, o tik masinė bedarbystė, skurdas ir badas (bet gal tada tikrai įvyktų pokyčiai?). Resursais grįstoje sistemoje neegzistuoja pinigai. Paaiškinsiu, kaip aš tai suprantu. Tarkim tau reikia miltų, tai nueini į kažką ekvivalentaus mūsiškai parduotuvei ir pasiimi. Kiek žmogui reikia miltų? Ar pieno? Vagysčių nebūtų, nes kadangi viskas pasiekiama ir nėra pingų, nėra ir kam parduoti. Mašinos atliktų didžiąją dalį visų darbų (geras pavyzdys yra save išlaikantys šiltnamiai, tik neturiu linko po ranka). Aišku, reikės medikų, mokytojų ir mokslininkų ir šiaip žmonių, kurie prižiūrėtų, pataisytų ir pan. Bet tai nebūtų darbas, greičiau veikla ir gal pagaliau tai darytų žmonės iš pašaukimo. Kai kas bijo, kad jei nereikės dirbti, bus daug tinginių ir nieko nedarančių. Na, ar geriau milijardas badaujančių ar milijardas tinginių? Jų išlaikyti nereikia, man tai tikrai netrukdytų. Juolab, kad laikau žmogų aktyviu padaru. Kažkas grotų, kažkas pieštų, kažkas kurtų žaidimus – ir tam būtų laiko, nes ar gali skirti laiko sau ar savo veikloms dirbdamas 2 pamainas? Žmonės padėtų vieni kitiems. Kaip pavyzdį galiu duoti statomus low impact houses – yra bendruomenė žmonių, kurie moka tai daryti, ir atvažiuoja padėti kitiems – reikia juos tik apnakvindinti, pavalgydinti, bet visus darbus atlieka be jokio atlygio (http://www.simondale.net/house/links.htm). Jau dabar pasaulyje yra pakankamai maisto, kad išmaitinti visus badaujančius, galima būtų pastatyti visur ligonines ir mokyklas – tik pasaulyje nėra tiek pinigų, kad už visa tai sumokėti. Resursais grįstoje ekonomikoje viskas būtų pasiekiama, kokybiška ir išnyktų tokie dalykai..
        Čia aš taip trumpai, manau, kad Antonas mane dar papildys 🙂

        • poctipikasso 2:12 pm on July 7, 2010 Permalink

          Dar vienas resourse based society pavyzdys: ilgą laiką egzistavo toks news letter’is – ‘From the Wild’. Jo autorius dar sukūrė dokumentiką “Collapse”, gal kas žiurėjo. Newsletter egzistavo daugiau nei dešimtmetį man rods ir per tą laiką aplink jį susiformavo community. To community esmė: žmonės, kurie turi tam tikrus sugebėjimus – daktarai, mechanikai, agronomai, žurnalistai ir t.t. – ir kurie bijo arba numato, kad gali netekti darbo arba pajamų pragyvenimui, siūlo savo pagalbą. T.y. tuo atveju, jeigu fail’ina šalies ekonomika ir neeina niekaip save išlaikyti, bendruomenės nariai gali kreiptis vienas į kitą pagalbos. Širdies operacijos žinoma taip neatliksi, bet visgi geriau nei nieko. Deja, ši bendruomenė veikia JAV ir šiaip yra maža, bet idėja super.

        • crazyvoveriukas 2:16 pm on July 7, 2010 Permalink

          Jei gerai pamenu pokalbį su broliu, tai jau Marksas sakė, kad didžiausia nesąmonė yra tai, kad žmonėms reikia mokėti už maistą, už vandenį, už būstą ar drabužius, nes visa tai yra tiesiog būtini dalykai žmogaus išgyvenimui… Ir aš su tuo sutinku.

        • Gabrielė 2:03 pm on July 8, 2010 Permalink

          Šitą tai aš suprantu, man tiesiog įdomu, kokiu mąstu darbai galėtų būti automatizuojami – ta prasme, liktų kažkokie darbai, kuriuos dalis žmonių norėtų dirbti, nes jiems tai įdomu, jie tam gabūs ir mato tame kažką prasming; bet veikiausiai būtų ir tokių darbų, kurių atlikimas nėra toks malonus ir įdomus. Kaip atsirastų juos dirbantys žmonės? Ar nesusiskirstytų žmonės į tas pačias klases, tik ne pagal pinigus, o pagal sugebėjimus? Kol galiausiai tie gabesnieji vėl nuspręstų, kad, jeigu jų darbas/pomėgis, teikia tokią didžią naudą bendruomenei, tai jie ir verti turėti daugiau? Ir, kaip sakoma, trukt už vadžių – vėl iš pradžių? Šiaip, gal turit kokių linkų kur yra info apie tai, kaip yra įsivaizduojams tokios bendruomenės funkcionavimas ir darbų pasidalijimas ar pan.? Nes aš jei dar lokaliai tą galiu kažkiek įsivaizduoti, bet globaliai – niekaip. Ir dar kilo klausimas – vienose Žemės vietose yra daug lengviau/paprasčiau/maloniau gyventi nei kitose. Dabar žmonės negali gyventi kur tik beužsimanę dėl darbo/pinigų trūkumo. Bet jei veiktų toks modelis, ar tai nepaskatintų tokio žmonių kraustymosi, kad dalyje Žemės būtų tuščia, o dalyje toks perteklius žmonių, kad tai skatintų įvairius neramumus ir t.t. kovą dėl vietos?

        • crazyvoveriukas 2:18 pm on July 8, 2010 Permalink

          http://www.thevenusproject.com/
          siūlau čia pasidairyti 🙂 aš dar pati visko neskaičiusi ir neperžiūrėjusi, tai negaliu iki smulkmenų visko paaiškinti 🙂
          visi tavo iškelti klausimai yra aktyviai aptarinėjami, man ir pačiai nemažai jų kyla ir čia apskritai reikia didelio atskiro įrašo (kuris ateityje tikrai bus), tiesiog mums manau sunku įsivaizduoti todėl, kad mes užaugome tokioje aplinkoje, kur kažkas jaučiasi geresnis, kažkas gabesnis, kažkokia veikla vertesnė ir pan, bet aš manau, kad nebūtų taip, jog kažkas atsisakytų daryti kažką ar nebūtų kas atliktų tam tikrus dalykus, mat visa būtų daroma dėl vienas kito – tas bendrystės jausmas, kad aš padarau kažką, ir man nuo to bus geriau, ir kitiems. Aš labiau optimistiška šiuo klausimu 🙂 juk galiausiai jau būtų nauja karta visiškai neaugusi mūsiškomis sąlygomis ir tai, kas mums dabar atrodo nerealu, jiems bus įprasta.

        • Gabriele 4:56 pm on July 8, 2010 Permalink

          Esu dairiusis, tik man nuo jų dizaino akys labai ašaroja 😀
          Na galima ir taip optimistišikai žiūrėti 😀 Tik aš, pvz. nu neleisčiau savo vyrui kokiu gaisrininkų ar dar kuo būtų tokiam pasauly nu nė už ką. Na ir šitam nelabai leisčiau, bet jei nebūtų kaip kitaip išgyvent. O jei tokiam, kur gali pasirinkti, veikti ar ne, ir ką veikti, tai kas norėtų rizikuoti šitaip visaip, kai galėtų tiesiog obuolius nuo medžių skint ar dar ką. Būtų įdomu pasižiūrėti, kiek iš tiesų toks gyvenimas būtų įmanomas 😉

    • Toli 7:52 pm on July 7, 2010 Permalink | Reply

      BENDRADARBIAUKIM. oi kiek šių minčių man sukasi galvoje ir jau bent 9 metai. Konkurencija įvaro neurozes, nuodija žmoniją ir ji eina skirtingais keliais (blaškosi) ir tik akluoju (bandymų ir klaidų) būdu tobulėja.

      Jei suorganizuosite bendrystės akciją – prisidėsiu, net ją organizuojant

      • crazyvoveriukas 7:59 pm on July 7, 2010 Permalink | Reply

        Puiki idėja! 🙂 kažkaip apie tokios akcijos galimybę dar nesusimąsčiau, reikia gerai pasiruošti, bet būtų super 🙂

        • Toli 8:09 pm on July 7, 2010 Permalink

          pagalvojau giliau… Bet pasaulyje šiek tiek konkurencijos reikia. Reikia tam, kad neįsiviešpatautų tinginystė ir apleistų kiekvieną jėgos bei atsakomybė. Reikalinga motyvuota, suinterisuota bendrystė.

          Tarkim, aš nemėgstu, kai per bendrus darbus kiti žmonės slepiasi ir dengiasi po lyderių šešėliu, o nuopelnai skiriami visiems ( net ir dykaduoniams). Manau, kad mūsų visuomenė dar nėra subrendusi atsakingai bendrystei. Taigi, akcijos esmė ir būtų skatinti žmonių atsakomybę bei motyvaciją.

        • crazyvoveriukas 8:16 pm on July 7, 2010 Permalink

          Na taip, visų pirma reikia žmones kažkokiu būdu šviesti, nes kol nepakis mąstymas, jokie pokyčiai neįmanomi..

        • Toli 8:20 pm on July 7, 2010 Permalink

          būtent. Tu pradėjai nuo savo blog’o skaitytojų. Aš pradėsiu nuo savo aplinkos. Pirmyn!

    • muziqaz 9:18 am on July 8, 2010 Permalink | Reply

      Musu visuomene buvo suformuota tu sedinciu auksciau, kuriems reikia kontroliuoti viska. kodel jie tai daro, sitai paliksiu konspiracijos teorininkams. is dalies pateisinu ta kontrole siuo momentu. jokiu budu as esu uz ja. vien paziurejus I siuolaikini jaunima ir ju pasauleziura galima suprasti, kad jusu cia issakytos mintys yra labai toli nuo realybes. duokim zmonijai kokius 8k metu issivystyti iki tokio supratimo lygio, kad imanomas gyvenimas kaip seimai. net jei ir pavyktu jums atkreipti demesi keliu praeiviu, likusi dauguma tiesiog ignoruos jus. visuomene juda neteisinga kryptim siuo metu. jei keisti pasauli tai reikia keisti ji vienu ypu ir is pasaknu. mazu grupeliu judejimas nieko nepakeis. ignorance is a bliss.

      • crazyvoveriukas 10:19 am on July 8, 2010 Permalink | Reply

        bijau, kad po 8k metų, jei iš pašaknų niekas nekis, neliks apskritai kad žmonijos, bet ir visos žemės :>

    • Almantas 7:42 am on September 12, 2010 Permalink | Reply

      Visiskai sutinku su kvietimu Bendradarbiauti. Sėkmės ieškojimuose :))

      Gal bus įdomu kai kurie mano pamastymai sioje srityje: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-07-02-almantas-stankunas-pl-partnerystes-lobiai/29293
      Šiuo metu rengiu straipsnį, kuriame keliu dar kardinalesnį klausimą: Bendradarbiavimas neįmanomas be asmeninės tarpusavio meilės, kuri yra vienintelis laimės šaltinis!?

      • crazyvoveriukas 6:20 am on September 13, 2010 Permalink | Reply

        Na, pagal dėdes Fromm’ą ir Adler’į – tarpusavio meilė ir meilė sau yra būtini dalykai 🙂

        • crazyvoveriukas 6:22 am on September 13, 2010 Permalink

          Bus įdomu paskaityti pamąstymus šia tema 🙂 laukiam 🙂

    • Almantas 1:00 pm on November 10, 2010 Permalink | Reply

  • crazyvoveriukas 6:16 am on May 15, 2010 Permalink | Reply
    Tags: , Zeitgeist   

    Antono darbas išėjo į plačiuosius interneto vandenis :) 

    Pamenate Antono pieštą darbą “Pollute!”?

    Nuo šiol jį galima rasti čia http://zeitgeistmediaproject.com/index.php?option=com_content&view=article&id=137:pollute&catid=5:visualmedia&Itemid=2

    yay, smagu 🙂

     
c
Compose new post
j
Next post/Next comment
k
Previous post/Previous comment
r
Reply
e
Edit
o
Show/Hide comments
t
Go to top
l
Go to login
h
Show/Hide help
shift + esc
Cancel
%d bloggers like this: