Apie vidurkius

Neretai šnekant su žmonėmis tenka išgirsti tokius žodžius kaip „kraštutinumai“, „vidurkis“, vienų mažiau, o kitų daugiau. Ir čia ne šiaip apklausų metu, ar pildant/analizuojant anketas kažkada praeityje, bet bendrai, apie žmones. Tad kaipgi yra su tais vidurkiais, kaip pasiskirsto žmonės mūsų visuomenėje ir pasaulyje? Greičiausiai, išanalizavę vienus ar kitus bruožus, galutiniame variante vis gautume Gauso kreivę (le bell). Visada bus mažiausiai ultra mega žudikų maniakų, kaip ir nebus tiek gausiai super duper gerųjų samariečių. Bet bemėginant vieną naktį užmigti, į galvą atėjo toks klausimas ir mintis – bet juk negimsta žmogus vidurkiu, kaip ir negimsta kraštutinumu (all birth and genetic defects set aside).

Kūdikis, visų pirma gimsta į tam tikrą socialinę aplinką – tam tikrame žemyne, tam tikroje šalyje ir tos šalies vietovėje, tam tikroje šeimoje. Ir jis bus gludinamas kaip akmuo visų šitų aplinkų – politinio konteksto, ekonominės padėties, šaltinių prieinamumo/neprieinamumo, religijos, mokslo, draugų, kiemo ar kompiuterio. Na tikrai nėra toks tabula rasa tas kūdikis, būsimas suaugėlis. Bet toli gražu, bent jau kiek „neša“ mano žinios, mano domėjimosi sritis apie žmogaus elgesį, smegenis ir pan., jis nėra jau ir „predisposed“ savo genetikos būti vienokiu ar kitokiu. „If and only if“ sąlygomis tam tikri genai gali imti veikti, bet jei tų sąlygų nebus – they will lie dormant for the rest of your life.

Taigi šnekėti apie tai, kad žmogaus prigimtyje užkoduota kariauti, užkoduota konkuruoti yra mažų mažiausiai kvaila ir beprasmiška. Taip pat kaip šnekėti, kad mes nulemti bendradarbiauti. Realiai tas pats pamatinis bruožas vienoje aplinkoje iš žmogaus gali padaryti patį didžiausią karjeristą, lipantį, siekiantį nepaisant nieko, o kitoje aplinkoje atsidavusį kovotoją už tiesą, taiką, draugystę ir pan. Nature vs nurture debatas jau seniai neteko savo prasmės, viena veikia kita ir atvirkščiai.

Taigi šnekant apie tai, kad žmonės iš prigimties konkuruojantys (o labai neblogai praėjęs šimtmetis tai mums visiems įskiepijo, target achieved taip sakant), kad dauguma idėjų, apie bendradarbiavimą, dalinimasi yra atmetama, man atrodo keista. People, open your mind. Aš manau, kad geriau tikėti kuriančia žmogaus prigimtimi, o ne naikinančia…

Ir gal galutiniame variante tas kūdikis taps ne Gauso kreivės vidurkiu, kur kraštunumai yra karo ištroškę išperstašikniai arba super duper altruistai, o tokios kreivės vidurkiu, kur kraštutinumai bus geras žmogus ir labai geras žmogus?

Yeah, gal ir skamba kaip idealistiniai kliedesiai – tebūnie…

…to be continued

Advertisements