Tagged: gyvenimas Toggle Comment Threads | Keyboard Shortcuts

  • crazyvoveriukas 7:13 pm on March 25, 2012 Permalink | Reply
    Tags: gyvenimas, ,   

    Apie vidurkius 

    Neretai šnekant su žmonėmis tenka išgirsti tokius žodžius kaip „kraštutinumai“, „vidurkis“, vienų mažiau, o kitų daugiau. Ir čia ne šiaip apklausų metu, ar pildant/analizuojant anketas kažkada praeityje, bet bendrai, apie žmones. Tad kaipgi yra su tais vidurkiais, kaip pasiskirsto žmonės mūsų visuomenėje ir pasaulyje? Greičiausiai, išanalizavę vienus ar kitus bruožus, galutiniame variante vis gautume Gauso kreivę (le bell). Visada bus mažiausiai ultra mega žudikų maniakų, kaip ir nebus tiek gausiai super duper gerųjų samariečių. Bet bemėginant vieną naktį užmigti, į galvą atėjo toks klausimas ir mintis – bet juk negimsta žmogus vidurkiu, kaip ir negimsta kraštutinumu (all birth and genetic defects set aside).

    Kūdikis, visų pirma gimsta į tam tikrą socialinę aplinką – tam tikrame žemyne, tam tikroje šalyje ir tos šalies vietovėje, tam tikroje šeimoje. Ir jis bus gludinamas kaip akmuo visų šitų aplinkų – politinio konteksto, ekonominės padėties, šaltinių prieinamumo/neprieinamumo, religijos, mokslo, draugų, kiemo ar kompiuterio. Na tikrai nėra toks tabula rasa tas kūdikis, būsimas suaugėlis. Bet toli gražu, bent jau kiek „neša“ mano žinios, mano domėjimosi sritis apie žmogaus elgesį, smegenis ir pan., jis nėra jau ir „predisposed“ savo genetikos būti vienokiu ar kitokiu. „If and only if“ sąlygomis tam tikri genai gali imti veikti, bet jei tų sąlygų nebus – they will lie dormant for the rest of your life.

    Taigi šnekėti apie tai, kad žmogaus prigimtyje užkoduota kariauti, užkoduota konkuruoti yra mažų mažiausiai kvaila ir beprasmiška. Taip pat kaip šnekėti, kad mes nulemti bendradarbiauti. Realiai tas pats pamatinis bruožas vienoje aplinkoje iš žmogaus gali padaryti patį didžiausią karjeristą, lipantį, siekiantį nepaisant nieko, o kitoje aplinkoje atsidavusį kovotoją už tiesą, taiką, draugystę ir pan. Nature vs nurture debatas jau seniai neteko savo prasmės, viena veikia kita ir atvirkščiai.

    Taigi šnekant apie tai, kad žmonės iš prigimties konkuruojantys (o labai neblogai praėjęs šimtmetis tai mums visiems įskiepijo, target achieved taip sakant), kad dauguma idėjų, apie bendradarbiavimą, dalinimasi yra atmetama, man atrodo keista. People, open your mind. Aš manau, kad geriau tikėti kuriančia žmogaus prigimtimi, o ne naikinančia…

    Ir gal galutiniame variante tas kūdikis taps ne Gauso kreivės vidurkiu, kur kraštunumai yra karo ištroškę išperstašikniai arba super duper altruistai, o tokios kreivės vidurkiu, kur kraštutinumai bus geras žmogus ir labai geras žmogus?

    Yeah, gal ir skamba kaip idealistiniai kliedesiai – tebūnie…

    …to be continued

    Advertisements
     
    • A. A. 4:04 am on April 3, 2012 Permalink | Reply

      Perhaps it makes sense… Apskritai žmogaus į vieną dimensiją negalima įstatyti, neva jei tu ne gerietis, tai artėji prie žudikų maniakų grupės. Bet jei jau theorycraftinam, tai nebūtinai konkurencija yra griaunantis veiksnys, tas pats dominavimas. Mados pasaulyje žmonės žiauriai konkuruoja, bet jie, kiek žinau, nieko neužmuša ir nesudaužo pagaliais, jų konkuravimas iš esmės paremtas kūryba, arba visi pop top chart’ai muzikoje, kur žmonės nubalsuoja, kas jiems labiausiai patinka, o pop atlikėjai kuria konkuruodami (apskritai didžiausias jų “žudimas” tai apsižodžiavimas savose dainose).

      Ir netgi palyginime karjeristo ir kovotojo už kažką, mes turime tą pačią kovą,o kova atsiranda, kai yra dvi pusės, nesutariančios dėl kažkokio bendro taško. Žmogus daugiapusis ir daugiaprasmis, įvairus. Ir ta pati “Gauso kreivė” yra didžiulė klaida, tarkim “altruisimo kreivėje” esantis vidurkyje žmogus, “socialumo kreivėje” galėtų būti kuriam nors iš galų. Netgi šitas tekstas yra savotiška kova su konkurencingumo idėja, bet tiesa ta, kad jokios idėjos nėra atmetamos, žmonės vienoje vietoje konkuruos, kitur bendradarbiaus, jie nėra vienpusiai (kinda mano pagrindinė mintis čia). Mes turime n ir x įvairiausių požiūrio taškų, kad retai atrandam du žmones, kurie beveik visur sutaria, ką jau kalbėti apie žmoniją? Konfliktas atsiranda iš nesutarimo, o nesutarimams galimybių yra milijonai, kaip ir bendradarbiavimas atsiranda iš sutarimų, kuriems taipogi galimybių milijonai, sakyti, kad mes turime pamiršti nesutarimus ir gyventi tik sutarimais yra gryna, sakyčiau, būdo diskriminacija, nes būna momentas gyvenime, kai tiesiog matai kažką ir nenori sutikti, sakai “ne nu čia tikrai ne taip!” (ką iš esmės darau aš šiuo tekstu). Žmogus tiesiog per daug sudėtingas, kad jį įdėtum į vienos dimensijos skalę ir žiūrėti į jį per tokią skalę yra pakankamai aklas reikalas…

      Aš pastoviai iškeldavau idėja “žmogus mėgsta varžytis”, ne todėl, kad tikiu, jog tai yra the one and only way of life, o todėl kad tai yra neišvengiama, kaip neišvengiamas bendradarbiavimas, todėl mano akyse požiūris, naiviai pasiimantis “gerąsias” (nors kategorijos “geras” ir “blogas” iš esmės yra subjektyvios ir nieko objektyvaus nepasakančios) žmogaus puses bei ignoruojantis “blogąsias” yra pasmerktas, jeigu jis nuoširdus, ir labai nevykęs, jeigu jis yra populistinis.

      Bet dabar būsiu išvadintas troliumi, o tas jau ir man nusibodo, tai čia mano paskutinysis pasisakymas prieš šitas mintis, aš linkiu, kad jūsų tiesos jums netrukdytų gyventi, o padėtų 😉

      A.

      • crazyvoveriukas 5:05 pm on April 3, 2012 Permalink | Reply

        Nah, is good 🙂

    • Almantas 11:10 am on April 15, 2012 Permalink | Reply

      Do animals have morals paskaitėlė iš TED`o.
      Šiaip tai tie, kurie teigia, jog žmogus žmogui vilkas, gali tada, kad man tai įrodytų, sustoti funkcionuoti kaip naudingi visuomenės nariai, ir išvis nustoti dalyvauti visose bendruomenėse. 🙂 Štai pateikiau nuorodą neseno bet gražaus ir paprasto biologo, etologo (ethologist liet. k.?) pristatymo. Ten paprastai ir taria, jog socialiniai gyvūnai, įskaitant ir mes, nesame kažkokie vienas kitą pjaunantys gyviai.
      Aišku, šitas individualistinis manymas atėjęs labiausiai iš spektaklio ir vartotojo visuomenių konstruktų, ne iš biologijos žinių.

    • A. A. 3:08 pm on April 19, 2012 Permalink | Reply

      “Žmogus žmogui vilkas” būtų per gerai, nepjauna gyvūnai savų, tas ir taip žinoma, o žmogus pjauna, nes jo konkurencija žiauresnė, nes jam paprasčiau pjauti, nes jam nereikia to kartais net daryti, užtenka gaiduką paspausti ar mygtuką ar dar ką… spausti. Nereikia nei rankomis smaugti, nei nagais ar dantimis plėšyti. : )

      Individualistinis manymas atėjęs nuo intelekto ir gebėjimo manyti ir išsiskirti, nes jei nėra gebėjimo manyti, nebūtų ir manymo apie individualumą, ne? 😉

  • crazyvoveriukas 7:26 am on November 17, 2011 Permalink | Reply
    Tags: , gyvenimas, ,   

    Metai su Akira 

    Mūsų išdykėlė Akira jau metai su mumis. Manau vertėtų įamžinti tai mažu foto reportažu, kokie tie metai mums buvo. Smagaus žiūrėjimo!

    Pirmoji diena naujuose namuose

    Mamytė

    Pupsikai

    Miegas

    Paaugę pupsikai

    Vaikštynės po piliakalnį

    Teritorijos stebėjimas

    Akira ir Maja (irgi prieglaudinukė buvusi)

    Besišypsanti Akira Santakoje

    Akira Jūros šventėje

    Pirmosios maudynės jūroje

    Gaudynės

    Akira “The Cool”

     

    Can you spot the dog? Mūsų urvinis šuo, kad tik kur palįsti, net jei netelpa

    Mėginimas išlįsti

    Mielas miegas

    Po maudynių Akirai padėjome tapti fifa (a.k.a. džiovinimo būdas)

    Smagūs metai, daug prisiminimų, ir bus jų dar daugiau. Kartais gerai gyvenime nuveikti ką nors spontaniško ir gero.

     
c
Compose new post
j
Next post/Next comment
k
Previous post/Previous comment
r
Reply
e
Edit
o
Show/Hide comments
t
Go to top
l
Go to login
h
Show/Hide help
shift + esc
Cancel
%d bloggers like this: