Tagged: Psichologija Toggle Comment Threads | Keyboard Shortcuts

  • crazyvoveriukas 12:40 pm on October 7, 2010 Permalink | Reply
    Tags: Psichologija   

    Pagaliau!:) 

    Taigi taigi, skaitantys mūsų blog’ą galbūt pamena, kad pavasarį mudu su Antonu dalyvavome VII Jaunųjų mokslininkų psichologų konferencijoje ir mūsų parašytą darbą pasirinko išspaudinti konferencijos leidinyje. Taigi po penkių mėnesių mes pagaliau turime šį leidinį savo rankose! Pirmasis mokslinis straipsnis rimtame leidinuke 🙂

    Šiemet tęsiame savo darbus bakalauriniams ir labai didelė tikimybė, kad pavasarį antrąkart dalyvausime konferencijoje 🙂 gera patirtis, ypač prieš darbų gynimus 🙂 po praėjusios konferencijos susilaukėme daug gerų žodžių, o dabar turime ir oficialų leidinuką 🙂 iz coooool 🙂

    Advertisements
     
    • Whitelabels 12:35 am on October 26, 2010 Permalink | Reply

      oh yeah, oh yeah!! Geros naujienos. Seniai į jūsų blogą buvau užklydęs – žiūriu daug praleidęs esu…sveikinimai 🙂

      • crazyvoveriukas 6:36 pm on October 28, 2010 Permalink | Reply

        aha, smagu po tiek laiko pagaliau sulaukti 🙂 o ir šiaip – “šūstrai” visai, kad darbelis išspausdintas, jau kaip ir rimtais moksliniais tyrimais užsiimam 🙂

  • crazyvoveriukas 3:41 pm on June 24, 2010 Permalink | Reply
    Tags: geresnis pasaulis, , Psichologija,   

    Konkurencija ar bendradarbiavimas? 

    Konkurencija ar bendradarbiavimas?

    Štai kur klausimas. Pasamprotausiu truputį apie tai. Per tris psichologijos kursus teko susipažinti su nemaža dalimi literatūros – su daugybe straipsnių, įvairių psichologijos „grandų“ darbais, įvairiomis psichologijos mokyklomis ar judėjimais. Tačiau paraleliai mane itin domina visuomenės procesai – kaip visuomenė formuoja individą ir kaip individas savo ruožtu daro įtaką visuomenei. Ar apskritai vyksta kokie nors kaitos procesai? Jei vyksta, tai kokie? Kokia kryptimi? Literatūros daugiau nei įmanoma aprėpti, ypač kai tenka mokytis ir nėra itin daug laiko privalomai literatūrai, o ką bekalbėti apie papildomą. Šioje „pamąstymų serijoje“ pateiksiu savo nuomonę vienu iš klausimų – konkurencijos ir bendradarbiavimo, individualumo ir bendruomeniškumo. Tai nebus išsami studija, nes tam reikia daug laiko ir kai pradedu ieškoti išnašų, tai suprantu, kad nieko neparašysiu ir nieko neperskaitysiu – nes tai tas patenka į rankas, ten geros idėjos, tai vieną knygą skaitau, tada kitą pamatau ir taip jau nuplaukė ne vienas galimas straipsnelis. Ilgai nevyniojus į vatą – apie viską nuo pradžių.

    Paskutiniu metu dažniausiai tenka išgirsti tokius dalykus – reikia siekti karjeros (lipimas karjeros laiptais a.k.a. lipimas per kitų galvas), valytojos, kasininkės mažoje parduotuvėje ar pardavėjos prie stendo darbui reikalauja aukštesniojo arba aukštojo išsilavinimo (a.k.a. išsipisinėjimas), reikia konkuruoti – jei ne tu paimsi darbą, kažkas kitas jį dirbs. Todėl dailiname savo reziumė iš visų pusių, per darbo interviu lendame į šiknas tik tam, kad „šefo“ draugų draugas gautų tą darbą. Univere kova dėl stipendijos – pas mus nėra didelio bendradarbiavimo, didžioji dalis žmonių kiekvienas už save – kol jo neliečia, tai nepakels šiknos dėl kitų. Dirbi pamaininį darbą ir savo artimą žmogų pamatai tik naktį (kol kas dar nesusidūriau, bet mano aplinkoje ne vienas toks žmogus). Reikia geresnio pažymio, nes stojant į magistrantūrą niekas neatsižvelgs į tavo papildomas žinias, į tavo pasišventimą, o tik į pažymius – vadinasi tavo draugai yra tavo konkurentai, nes gali sutrukdyti tau patekti į nemokamą vietą. Ir tai mane taip pykdo. O dar išgirstu tokių minčių – bet juk žmogus yra konkurencingas iš prigimties, jam reikia kovoti, pasirodyti geresniu už kitus, būti geresniu už kaimyną. Aš turiu kažkokią idėją – ar aš ją atiduosiu už dyką? Tiesiog pasakysiu savo darbe kolegai – nueik pas bosą ir patark tą ir tą padaryti – gal pakilsi karjeros laiptais? No, Sir. Slapta pats nusliūkinsi pas bosą, pasakysi, kad tavo kolega daug ko nepastebi, kad tu turi idėją, kuri pakeistų visą firmos „gyvenimą“ ir atneštų nenusakomai didelį pelną. Tai tik pavyzdžiai, bet esame priversti nuolat suktis šitoje Piniginės sistemos mėsmalėje. O ar pagalvojate, kad jūs gavę darbą galbūt atėmėte jį iš penkių vaikų tėvo ar motinos? Kad lipdami per galvas griaunate kitų žmonių gyvenimus? Heh, pažįstu žmonių, kuriems tai teikia malonumą. Ir ant kiekvieno kampo mums teigia, kad taip yra, tai normali tvarka, išgyvena stipriausieji, a man‘s gotta do what a man‘s gotta do, ar ne? Nes juk ir MAN reikia gyventi. MAN reikia susimokėti už nuomą, už maistą, išlaikyti vaikus, apsirengti ir t.t. Sako, kad žmogui būtina dirbti. Kitaip jis aptings, nieko nebedarys, nebus jokio augimo. Bet žinot ką aš jums pasakysiu? Visa tai yra melas. Bullshit. B-U-L-L-S-H-I-T. Tai nėra žmogaus prigimtis. Apskritai apie žmogaus prigimtį tiek samprotaujama, tarsi jau visi viską žinotų – atskleisiu mažytę paslaptį – apie žmogaus prigimtį iš esmės nieko nėra žinoma, tyrimai atskleidžia tik kruopelytę visko – ir visada patvirtina tyrėjo lūkesčius. Beskaitydama mokslinius straipsnius patebėjau tokią tendenciją, kad visuose straipsniuose iškeltos hipotezės dažniausiai patvirtinamos. Taip gauni kelis straipsnius tiriančius tą patį reiškinį, bet su skirtingomis išvadomis. Vienas straipsnis sako „viskas gerai“, o kitas sako „viskas blogai“. Nepatvirtintų hipotezių tyrimai spausdinami pagrinde tik tada, kai taip įkandama konkurentui – va, matai, kvaila tavo hipotezė. Bet juk rezultatų negavimas irgi yra rezultatas. O net ir per bakalaurinius bais jau negerai, jei nepasitvirtina tyrimo hipotezė. Jau ir metodika tada negera, imtis netinkama, instrumentas blogas. O gal iš tikro tam tikras reiškinys neegzistuoja? O ir šiaip dauguma tyrimų yra koreliaciniai. Tiems, kas nežino – koreliacija nerodo priežastingumo. Tik parodo, kad dalykai susiję. Bet nerodo koks reiškinys sukelia kurį. Yra ryšys. O koks ryšys? Bet dauguma tiki vienais ar kitais dalykais ir priima koreliacijas kaip priežastis. Heh, grįžtant prie temos, pabandysiu paaiškinti, kodėl manau, jos bendradarbiavimas gali išgelbėti pasaulį – ir žmones, ir kodėl dabartinė sistema yra ydinga ir, mano nuomone, kaip tik prieštarauja žmogaus prigimčiai.

    Dažnai girdžiu tokį sakinį – bet juk gamtoje gyvūnai konkuruoja tarpusavyje, tai natūrali gamtos tvarka. Matau keletą problemų šitame teiginyje. Pirma, žmonės yra linkę antropomorfizuoti (lygtais toks tas žodis) gamtą, t.y. gyvūnų santykius ir elgesį analizuoti per žmogiškąją prizmę. Tai neišvengiama – juk žmogus bet kokią info pirma perleidžia per save. Bet manau, kad tai ir yra esminė klaida – jie juk ne žmonės. Todėl negalime sakyti, kad jų elgesys vienoks ar kitoks, nes „konkurencija“ yra tik žmonių sugalvota sąvoka, kuria pavadinama vienokių ar kitokių elgesio apraiškų suma. Mes negalime pasakyti, kodėl gyvūnai elgiasi vienaip ar kitaip, mes nežinome tikrųjų motyvų, mes keliame tik hipotezes. Antra, gamtoje vyrauja harmonija. Kodėl? Todėl kad niekas nenueina veltui. Žolėdžiai valgo žolę, juos suvalgo mėsėdžiai, žolėdžio likučius maitėdos, likusi dalis sudūla ir tuo maitinasi bakterijos ir kiti mikroorganizmai, to dėka dirvožemyje yra mikrooelementų ir žolė gali vėl augti – niekas gamtoje nėra veltui – išmetama ar nepanaudojama. Kitas teiginys – išgyvena tik stipriausieji. Čia manau tiesiog blogai suprasta evoliucijos idėja, nes išgyvena ne stipriausieji, o geriausiai prisitaikę. O taikomasi yra prie aplinkos sąlygų. Padalinkime tos pačios rūšies paukščius į dvi dalis ir apgyvendinkime skirtingose salose – gausime dvi skirtingas paukščių rūšis. Liūtai nepjauna daugiau, nei gali suvalgyti. Antilopės niekada neįveikia visos žolės. Ir taip milijonus metų vykstant aplinkos, klimato pokyčiams vystėsi skirtingos gyvūnų rūšys, galinčios išgyventi esamomis sąlygomis. Ir tai ne konkurencija. Nes kiekvienos gyvos būtybės prigimtyje yra siekis išgyventi. Gyventi. Štai tikroji prigimtis. Ir skirtingi gyvūnai skirtingai prisitaikė, kad galėtų veikti pagal savo prigimtį – gyventi. Taigi kyla natūralus klausimas, kaip išgyveno žmonės kaip rūšis? Akivaizdžiai mes neturime nei didelių dantų, nei ilgų nagų, negalime labai greitai bėgioti, aukštai šokinėti ar skraidyti, neskleidžiame nuodų ir neturime tankaus kailio. Lengvas grobis priešams. Atsakymas vienas – išgyvenome tik todėl, kad tūkstančius metų mūsų protėviai būrėsi į grupes ir bendradarbiavo.

    Visas žmogaus vystymasis vyko bendruomenėje. Vienas homo individas niekaip nebūtų išgyvenęs. Ir tik menką laiko tarpą evoliucijos požiūriu gyvename „konkurencingoje“ visuomenėje. Čia Hobsas pasakė „homo homini lupus est“ (nežinantiems – „žmogus žmogui vilkas“, bet manau, kad čia nuvertinami vilkai, nes jų bendruomenės yra itin stripriai organizuotos ir vilkai gina savo gaujos narius). Adleris teigia, kad visas žmogaus psichikos aparatas formavosi bendruomenėje (pvz., kalba nebūtų buvusi reikalinga, jei žmogus būtų pavienis gyvūnas). Iš esmės, galiu pasakyti, kad ir dabar „konkurencija“ yra tiktai mitas, kurį daugelis priėmė kaip neginčytiną tiesą. Kodėl? Pamėginsiu paaiškinti, kaip aš tai suprantu. Paimkime prekybos sritį. Gamintojams yra reikalingi pirkėjai. Pirkėjams yra reikalingi kažkas, kas pasiūlytų prekę. Mūsų piniginėje visuomenėje vieni be kitų neišgyventų nei vieni. Ir valdovams reikalingi darbuotojai, kurie neštų pinigus. Darbuotojams reikalingi pinigai. Ir t.t. Labai išsamiai nenagrinėsiu šio pavyzdžio,nes manau, kad viskas ir taip aišku. Pagrindinis dalykas, kurį reikia suprasti – savo neatsiejamumą nuo gamtos ir neatsiejamumą vienas nuo kito. Kaip mes darome įtaką gamtai, taip be jos mes negalėtume išgyventi. Taip pat mes darome įtaką vienas kitam ir vienas be kito negalėtume egzistuoti. Kaip pasakytų Adleris, nė vienas mūsų atradimas neturi reikšmės, jei to neįvertina ir tai nėra reikalinga kitiems. Bendrystės jausmas yra varomoji jėga (bendrystės jausmas – rūpinimasis kitais ir domėjimasis kitų gerove). Toks dalykas, kaip individualumas atsirado labai neseniai. Domintis PR istorija (šiuo klausimu siūlau pažiūrėti dokumentiką „The Century of the Self“) tampa aišku, kad individualumas buvo paverstas mada. Atsiradus masinei gamybai, visi turėjo panašius drabužius, automobilius, namai atrodė taip pat. Tada buvo imta priešintis masinei gamybai, pirkimo karštinei, vartotojiškumui – žmonės ėmė nebeprikti to, kas pagaminama, jie norėjo kažko kito. Kilo panika – ką daryti? Kaip elgtis su šiais naujais individais? Ir tada buvo sukurta tai, ko negalėjo nepirkti naujosios asmenybės, naujieji „individai“ (o iš esmės individas tereiškia grupės narį). Tai tapo mada – pirk šitą ir tai padės tau išreikšti savo nepakartojamą individualumą ir unikalumą. Piniginė sistema laimi vėl. Iš kitos pusės su visa individualumo raidos istorija mus supažindino prof.V.Radžvilas (esu jam labai dėkinga, nes jis padėjo pradėti sukti tinkama linkme). Ką tikrai supratau – tai nėra kažkas siektino. Siūlau pasidomėti.

    Mūsų visuomenėje vertinamos tokios savybės kaip ambicingumas, tikslo siekimas, ryžtingumas ir bla bla. Ambicingumas nėra gera savybė – ji prieštarauja bendrystės jausmui. Ambicingas žmogus yra niekas be kitų žmonių, nes ambicingo žmogaus laimėjimai turi prasmę tik tarp žmonių. Heh, kažkuriuo metu man nerūpėjo, kas nutinka žmonėms kitame pasaulio gale – cunamis, potvynis – tik mažiau žmonių bus. Bet dabar aš galvoju visai kitaip. Jaučiuosi artima kiekvienam žmogui, gyvūnams, nes VISI mes esame susieti, visi mes esame gamtos dalis. Vienu metu tikėjau „demografiniu sprogimu“, tuo, kad žmonių skaičius augs, nebeliks maisto ir panašiai. Bet žinote ką – tai irgi mitas. Visada ir visais laikais po staigaus kilimo yra nuosmukis. Taškas. Europa senėja, Amerika senėja, Japonija senėja, Kinijoje ir Indijoje trūksta vyrų – ir tikrai nuoširdžiai tikite, kad žmonės ir toliau nenumaldomai dauginsis? Heh. Kad jau nukrypau truputį, man patinka kai kurių žmonių argumentas, kodėl jie neturės vaikų – <jau ir taip per daug žmonių, žemė nepakels>. Well, paskaičiuokime: beveik visose išsivysčiusiose šalyse gimstančių vaikų vidurkis nesiekia dviejų. Mažiau nei du vaikai reiškia populiacijos mažėjimą. Du vaikai atlieka tik atstatymo funkciją. Augimas yra daugiau nei du vaikai. What else do you need to understand. Vienu metu galvojau – fuck, ir į tokį šūdiną pasaulį atvesiu savo vaikus? Neeee… Bet tada kilo kita mintis – ar galima ką nors pakeisti? Ar gali būti geriau? Ar yra kokia nors išeitis? Jeigu gali būti geriau, gal kaip tik mano vaikai sulauks to laiko, kai viskas pasitaisys? Gal jie pagaliau bus laiminga karta? Jau negalvoju apie šūdiną pasaulį, o galvoju apie pasaulį, kuriame būtini pokyčiai. Žmonėms reikia bendradarbiauti.

    Pažiūrėjau tokį nieko filmą „Collapse“. Noriu pasidalinti pora minčių iš to filmo. Įsivaizduokite, kad esate Titaniko keleivis ir žinote, kad jis nuskęs. Ir žinote, kad gelbėjimosi valčių visiems neužteks. Tačiau kaip tik žinote, kaip konstruoti gelbėjimosi valtis. Tada kalbate su žmonėmis. Sutiksite trijų tipų žmones – vieni dvejos, lūkuriuos, nepasitikės ir tiesiog stebės. Kiti sakys, kad esi durnas, kad Titanikas nesunaikinamas ir eis gerti toliau į barą. Ir bus trečia grupė žmonių, kurie sakys – gerai, parodyk, ką mums reikia daryti. Vienu metu galvojau, kad reikia pamėginti visus žmones įtikinti, kad būtini pokyčiai. Bet tada filme uždavė klausimą – su kuriais žmonėmis skirsi laiką dirbti? Manau atsakymas aiškus. Su kai kuriais žmonėmis tiesiog neverta gaišti laiko. Dar buvo papasakotas mitas apie „šimtąją beždžionę“. Esmė tokia, kad kaip žinia, atominės bombos profilaktiškai buvo išbandomos atoluose. Na ir viename iš atolų buvo nuspręsta apgyvendinti beždžiones. Ten kaip ir viskas buvo tvarkoje, tik kokosų žievės buvo šiek tiek radioaktyvios. Taigi mokslininkai apmokė dešimt beždžionių nusiplauti kokosus ir paleido juos į salą. Taip po truputį jau dvylika plovėsi, dvidešimt (bedžionių apie tūkstantį), trisdešimt ir tada, kai šimtoji beždžionė išmoko ir ėmė plautis kokosus po vandeniu – visos likusios beždžionės tai pradėjo daryti. Aš noriu būti ta šimtoji beždžionė. Greičiau aš noriu surasti tą šimtąją beždžionę. Ir vėl ne – mums reikia pasiekti tą šimtąją beždžionę.

    Dabartinė piniginė sistema, kurioje gyvename, tikrai neskatina augimo ir vystymosi. Paimkime mokslininkus – jie kiekvienas sėdi, kažką konstruoja, sugalvoja nerealių dalykų, tada užpatentuoja, kad niekas nepavogtų, nes jiems reikia gyventi. Finansuoja dažniausiai įvairios kompanijos. O dabar įsivaizduokite, jei geriausi pasaulio technikai, inžinieriai, molekuliniai biologai, chemikai dirbtų kartu? Kokių rezultatų jie galėtų pasiekti? Tarkim, dvi kompanijos ieško vaistų nuo ŽIV viruso. Jos nebendradarbiauja, nes yra konkurentės, žiūri į potencialią rinką. O jei ieškodami to pačio dalyko, abiejų kompanijų mokslininkai susėstų kartu? Brainstormas, intensyvus darbas – eureka! Ir tai tik viena mažytė dalis to, ką galima būtų pasiekti bendradarbiaujant, o ne galvojant, kaip čia man būti pirmam, kad galėčiau užsidirbti. Paklausite, ar yra alternatyva? Taip. Resursais pagrįsta ekonomika (dabar kaip tik verčiame vieną darbą, kuriame viskas aprašyta, kaip resursų ekonomika gali veikti, kas yra technologinis nedarbas ir panašios temos. Anglišką variantą ir porą skyrių lietuviškai galite rasti http://www.zeitgeist.lt . Ir šiaip ten galima rasti linkų į filmus, kuriuos verta pažiūrėti, o pagrindiniame Zeitgeist tinklapyje siūlau paskaityti Jaque Fresco darbus). O kalbant paprastai – open source projektai yra puikus resursų ekonomikos pavyzdys. Piratavimas – taip pat. Tau reikia – tu pasiimi. Dar nesu iki galo išstudijavus, tai labai nesiplėsiu resursų ekonomikos veikimo tema. Esmė – tik minimaliai žmonių reikėtų dirbti, o dirbantieji tai darytų kitų labui, nes visi resursai būtų pasiekiami. Žmonėm nereikėtų sukti galvos dėl darbo ir pinigų, ir išgyvenimo. Kiek žmonių dirba darbą, kurį iš tikrųjų norėtų? Galima būtų atsiduoti daryti tai, ką norisi. Jau dabar būtų įmanoma pastatyti ligonines ir mokyklas visuose skurdžiausiuose pasaulio rajonuose, maisto yra daugiau nei pakankamai, kad užtektų visiems žmonėms. Bet… nėra tiek pinigų pasaulyje, kad visa tai galima būtų nupirkti (p.s. aš nekalbu apie kapitalizmą, socializmą ar kitus izmus, kurie apskritai neturi prasmės). Sakote, tai ką siūlau, yra utopija? Nėra tokio dalyko kaip utopija. Nėra.

    Susiduriu ir su kita nuomone – tai ką aš čia pakeisiu, man dabar gyventi reikia (…o po manęs nors ir tvanas). Well, todėl taip sunku pasiekti pokyčių, nes individualumas tapo gyvenimu dėl savęs, čia ir dabar. Štai ką aš į tai pasakysiu – dabartinė padėtis yra tokia sušikta, kad mums jau vargu ar bebus gerai, bet savo vaikams galime sukurti geresnį pasaulį. Žmogus yra tuo unikali būtybė, kad žino, jog jo gyvenimas ne begalinis. Jis jaučia laiko tėkmę. Numato į ateitį. Taip, reikia dirbti čia ir dabar. Bet mes turime dirbti dėl ateities. Kad šitai suvokti, reikia praskleisti konkurencijos ir piniginės sitemos šydą ir bendradarbiauti. Aš galėčiau tiek reference sudėti į įvairius autorius, dokumentikas, bet kaip minėjau, taip ir neparašyčiau nieko. Nes nesu pranašas, sakantis kažką naujo – daug žmonių jau apie tai šnekėjo, apie tai galvojo ir apie tai parašė knygas ir kūrė filmus. Dabar yra metas ne teorijas kurti, o veikti. Kiekvienas esame galingas, nes savo pasirinkimais diktuojame sąlygas.

    Nafta pasibaigs – ir tai ne mitas (siūlau pasidomėti, kas yra Peak Oil ). O nafta reikalinga viskam nuo dantų šepetuko iki automobilių vaistų ir t.t. Kas tada? Ką tada darys mūsų visuomenės konkurencingas individas? Dvejos, eis išgerti, ar paklaus – ką aš galiu padaryti? Nors tas klausimas jau turėtų būti keliamas dabar. Galiu šia tema šnekėti ir šnekėti. Sakau šnekėti, nes nesu rašytoja ir ne visada gaunasi nuosekliai mintis išdėlioti (nors pastebėjau, kad šnekant vienu metu galiu tiek daug info pateikti, kad žmogui gaunasi brain overload ir shutdown ). Niekada nekilo klausimas, kodėl perkame agurkus iš Ispanijos, jei galėtume juos užsiauginti vietiškai? Duosiu patarimą (jei pažiūrėsite filmą „Collapse“ tai jums duos tą patį patarimą) – nusipirkite sėklų. Gerų sėklų, ne modifikuotų. Jei turite lopinėlį žemės – pradėkite auginti. Auginkite ir namie ant palangės. Susiburkite draugų ratą, su kuriais kartu galėsite kažką daryti ir bendradarbiauti kilus reikalui (manau, kad nenukrypau nuo pagrindinės temos, nes viskas labai tarpusavyje susiję ir bet kokie pokyčiai galimi tik bendradarbiaujant). Piniginė sistema pasmerkta žlugti, o kas bus toliau priklauso nuo manęs, tavęs – nuo mūsų visų.

    Gįžtant prie visuomenės ir konkurencijos pažvelgiau į tai iš psichologinės pusės. Supratau, kad savižudybės, psichinės ligos, anoreksijos, bulimijos, alkoholizmas ir narkotikų vartojimas yra tiesioginė dabartinės visuomenės santvarkos ir piniginės sistemos išdava. Paskutinius keliasdešimt metų, kas trečias žmogus Amerikoje kenčia nuo depresijos ir ar kokio kito psichinio sutrikimo. Anksčiau buvo vos vienas kitas. Kas tai? Have people gone mad? Ir taip, ir ne. Negalime atmesti pelno, kurį susikrauna psichiatrai ir psichofarmakologai, bet esmė tame, kad tikrai padaugėjo psichosomatinių ligų. Kam nebūna silpna? Kam neskauda galvos? Kas neturi problemų su skrandžiu ar žarnynu? Žmogaus organizmas visokiomis ligomis reaguoja tada, kai tenka elgtis priešingai, nei nori, kai elgesys prieštarauja vidinėms galimybėms, norams, įsitikinimams, galų gale prigimčiai. Mažas vaikas patenka į nesveiką visuomenę. Pagal gamtos dėsnius, jis turi joje prisitaikyti. Bet jei augdamas individas nenori būti konformistas, jis jaučia, kad kažkas yra negerai, kad tai, ką tenka daryti, yra nenatūralu? Jo organizmas ima priešintis. Paaugliai kartais ieško grupių, o kartais žudosi. Kokia pagrindinė savižudybių priežastis? Well, ekonominė padėtis. Dažnai dėl tyčiojimosi, dėl to, kad žmogus jaučia, kad nepritampa, jam trūksta paramos. Žmona sako – tu, asile, net darbo susirasti negali, koks tu vyras?! Alkoholis, kilpa ant kaklo… Gal ir jūs tokios nuomonės, kad tai yra tinginiai, arba bailiai kurie pasirenka tokias išeitis. Mmm, ne. Sakote, eitų dirbti bet kokį darbą. O jei nenori? Pats kaltas? Mmm, ne. Atskleisiu paslaptį, o gal užduosiu tokį klausimą (ačiū Antonui už tobulą mintį) – jeigu jums nereikia dirbti, nieko išlaikyti, viskas pasiekiama, galite daryti ką norite – ar jums trukdytų keli milijardai tinginių? Ar gyvenate kaip dabar, ariate, neturite laiko sau, pamirštate visus malonumus ir save alkoholyje savaitgaliais ir burnojate ant valdžios ir tinginių valdžios išlaikytinių, alkoholikų ir pan? Ar tikrai žmogui reikia dirbti? Galbūt, jei jis nori. Manau, kad žmogus yra tokia būtybė, kuri turi vidinius resursus, įgimtą smalsumą ir norą išbadyti įvarius dalykus. Ir jei žmogaus išgyvenimui nebūtų reikalingas darbas, tikrai visuomenė nedegraduotų. Aš dabar kaip tik ir mėginu parodyti, kad dabartinė visuomenė, su savo konkurencija, besaikiu energijos suvartojimu ir kt yra žalinga žmogui, taip pat žalinga ir gamtai. Kaip jau minėjau, savižudybės, depresija, bulimija, anoreksija, dauguma psichinių sutrikimų yra visuomenės santvarkos šalutinis produktas, kaip tarkim radioaktyvios medžiagos atominėje elektrinėje. Nors ne, ne šalutinis produktas, o tiesioginė visuomenės išdava. Tai yra visuomenės karpa, kaina, kuri mokama už tokią santvarką. Visi psichosomatiniai sutrikimai kyla, kai žmogus galiausiai nebesusidoroja su kasdieniniais uždaviniais, kai jam kažkokia padėtis nėra natūrali – stresas, nuovargis, stirprios emocijos ir pan. Kaip sako Adleris „Pagalbos nuotaika natūraliai teikia pusiausvyrą ir harmoniją. Todėl tas, kuris labiau nusiteikęs imti, o ne duoti, dažniausiai yra nepatenkintas, suglumęs, nuolat kamuojamas minties, ką čia dar galima pasisavinti, kad būtų visiškai laimingas. Vienas mūsų civilizacijos elementas išties atrodo turįs stebuklingų galių – pinigai. Daugelis žmonių mano, kad turint pinigų galima įgyvendinti bet kokius savo norus, todėl ne nuostabu, kad pinigai bei nuosavybė tampa garbėtroškos ir tuščiagarbystės objektu. Dabar tai atrodo taip natūralu, kad pamirštame ir nepastebime, kas slepiasi po turto troškimu. <…> Daugybė žmonių degraduoja, ir juos tiesiog persekioja nelaimės. Tai žmonės, kurie nesutaria su kitais, negali prisitaikyti gyvenime, nes siekia tik vienintelio tikslo – atrodyti didesni, nei iš tiesų yra.“ Pagal Eriksoną šabloniška šypsena ir psichosomatinės ligos yra vienas iš pasitraukimo iš aplinkos būdų. Kiekviena nauja karta turi įnešti į visuomenę kažką naujo, nes kiekvienas laikotarpis reikalauja savitų sprendimų. Man asmeniškai konkurencija yra ne natūrali. Negaliu pakęsti konkurencijos. Kiekvieną kartą pakliuvusi į tokią padėtį, kai tenka pamiršti apie kitus ir galvoti, kaip čia padaryti kad man būtų geriau jaučiuosi šlykščiai. Tikrai nuoširdžiai šlykščiai. Bet aš suprantu, kame kampas ir galiu tai keisti ir su tuo pamėginti susidoroti. O jei žmogus nesupranta, kodėl jis jaučiasi negerai? Aplinka formuoja mus, bet ir mes formuojame aplinką. Anksčiau darbas buvo būdas pasigerinti gyvenimą. Bet dabar jau tai atgyveno – darbas yra tarsi katorga, konkurencija ir nuolatinis stresas dėl greito tempo tik ėda organizmą (vėžys, infarktai…). Dažnai iš žmogaus atimamas visas orumas – 50 metų moteriai su stuburo išvarža parduotuvėje tenka kilnoti bulvių maišus, nes nėra krovėjų, o darbo biržoje jai pasiūlo eiti plauti mašinas, kad nereikėtų mokėti bedarbio išmokos. Ir tai yra žmogaus prigimtis? Netikiu. Ir raginu jus surprasti, kad tik kartu galime pakeisti pasaulį, gyventi geriau, bendradarbiaukime… Dėl mūsų vaikų.

    Aišku, ne viskas taip paprasta, reikia įdėti daug pastangų, kad kažkas imtų keistis, bet vienas dalykas yra tas, kad reikia pajudinti savo užpakalius nuo sofutės. Mums visiems. Aš negaliu tylėti, jei matau, kad visas pasaulis grimzta į dugną. Jei turiu informacijos, kuria galiu pasidalinti. Negaliu likti nuošalyje ir ignoruoti tai, kas vyksta (reikia atskiro rašinio dabar vykstantiems procesams aprašyti, bet tam yra gerų filmų, kurie nėra konspiracijos). Nesu konspiracijos teorijų šalininkė, taip pat nesu doomsday pranašė, bet tam tikri dalykai yra tiesiog akivaizdūs. Žiūrint į istoriją, į skaičius – viskas kaip ant lėkštutės.

    Pateiksiu asmeninį pavyzdį. Vienos diskusijos metu man pasakė, kad galima nejausti diskomforto gyvenant visiškai pagal save. O kas yra gyvenimas pagal save? Tarkime, aš noriu nemokamai konsultuoti žmones. Aš manau, kad terapinis darbas negali būti atlyginamas, juolab, kad yra daug žmonių, kurie neišgalėtų ir minimumo sumokėti terapeutui. Bet gyvenu pinigais paremtoje visuomenėje. Nuomoju butą, tad reikia ne tik mokesčius susimokėti, bet ir už nuomą. Planuojant turėti vaikų, reikia nepamiršti tada atsirandančių išlaidų. Dar neprošal būtų kartais pavalgyti. Vadinasi, reikia iš kažkur prasimanyti pinigų. Kokia išeitis? Ieškoti papildomų uždarbio šaltinių (taip galiausiai nerandant laiko nei sau, nei šeimai) arba imti pinigus už konsultacijas. Tad kaip aš galiu jaustis patogiai, jei žinau, kad viskas galėtų būti kitaip, bet turiu atidėti savo norus, kad išgyvenčiau mūsų pinigais paremtoje visuomenėje? Aišku, gali ir save mylėti, ir prisitaikyti prie sistemos – bet jei neišeina ir nesinori taikytis prie sistemos?

    Status quo išlaikymas visada yra lengviausias pasirinkimo variantas, bet ar geriausias? Tikiuosi, kad man pavyko išsklaidyti mitą, jog žmogus iš prigimties konkurencingas, ir kad negali būti kitokios padėties, nei yra dabar. Išsakiau tik mažą dalį tų minčių, kurios kunkuliuoja mano galvoje. Nesakau, priimti viską už gryną pinigą – reikalingas kritinis mąstymas, jūsų pačių pastangos atrasti tiesą. Žmogus prie žmogaus ir gal pagaliau pasieksime tą „šimtąją beždžionę“? I refuse to comform, to lose my ideals, I refuse to adapt to this society. I am glad, I am not able to adapt to this society. I want to live, not merely to exist. Bendradarbiaukime?

     
    • Oni 8:53 pm on June 24, 2010 Permalink | Reply

      Bendradarbiaukime.

      • crazyvoveriukas 8:23 am on June 26, 2010 Permalink | Reply

        Smagu 🙂

    • Bro 8:09 am on June 28, 2010 Permalink | Reply

      Kaip durklu tiesiai per visą kūną persmelkė, tos pačios mintys sukasi galvoje kelinti metai, tik deja, kompetencijos joms išreikšti nebuvo pakankamai 😀 (happy) Ačiū.

      • crazyvoveriukas 8:48 am on June 28, 2010 Permalink | Reply

        Malonu 🙂 nes ir pačiai jau ilgai sukosi, tai buvo tarsi inkubacinis laikotarpis, bet pagaliau pavyko išsireikšti 🙂 nors tuo pamąstymai ir neužsibaigia – nes vis sukasi ir sukasi mintys apie įvairiausius dalykus – laukiu kito įkvėpimo 😀

    • Oni 8:50 am on June 28, 2010 Permalink | Reply

      Aš irgi laukiu kito Tavo įkvėpimo. ( :

    • Bro 8:15 pm on June 28, 2010 Permalink | Reply

      Ah, dar klausimėlis, kol galiu tai pasinaudosiu galimybe, kadangi matau psichologiją studijavusi tai gal žinosi ką 😀 ir labai neišsiplečiant, tai jau apie gerus metus mane kankina dežavu jausmas, jis aišku nėra ištisas visą laiką, bet kartojasi gana dažnai… kartais būna per dieną keletą kartų, būna ir dienų be tokių nuotykių, o būna situacijų kur tiesiog surakina visą ir keletą akimirkų nebūnu kaip čia pasakius “žemėje”, kiek domėjausi internete toks dažnis kuris pas mane yra nėra labai dažnas reiškinys, taip pat bandžiau ieškoti literatūros ta tema, bet nesėkmingai. gal tu galėtum kuo padėti, patarti ar tiesiog nukreipti?

      • crazyvoveriukas 8:34 pm on June 28, 2010 Permalink | Reply

        na, kalbant apie dejavu, nėra tekę susidurt su daug literatūros ir ne ką galiu patarti, bet ką teko skaityti, tai iš tikro tas jausmas susijęs su tuo, kad dažnai nesąmoningai mūsų smegenys apdoroja aplinkos informaciją, t.y. mes kažką veikiame ir į daug ką neatkreipiame sąmoningo dėmesio, bet pasąmonė vis tiek dirba savo darbą, analizuoja aplinką. Sapnų metu (na ir ne tik) ta informacija gauta dienos eigoje yra apdorojama – surandami priežastiniai ryšiai tarp įvairių dalykų, informacija jungiama ir grupuojama. Kadangi mes neįsisąmoninome tam tikrų dalykų, bet mūsų pasąmonė jau atliko visą darbą, staiga pamačius ar išgirdus kažką (nors ir nesame buvę tam tikroje vietoje ar kažko girdėję) tiesiog tie sukurti priežastiniai ryšiai aktyvuojasi ir susidaro “dejavu” įspūdis. Na kažkas tokio, bet tikrai tikrai negaliu nieko daugiau pasakyti ar nukreipti :> nes info yra tokia gausa, kad net neįmanoma aprėpti 😀

    • Bro 8:36 am on June 29, 2010 Permalink | Reply

      na aišku, ačiū už vargą, tik va galėtų tiek dažnai nebūti man to dežavu, nes daug energijos atima. Nors gal ir gerai 😀 daugiau informacijos įsisąmoninu 😀 tik kad tą informaciją galėčiau paskiau sąmoningai prišaukti reikalui esant 😀 tai tiek, tam kartui ;] lauksime daugiau panašaus pobūdžio straipsnių kaip konkurencija 😛 galiu kyštelti savo dabartinę užduotį padiskutuoti kodėl žmogai vis dėlto pasilieka prie senų pažiūrų nors jie patys pripažįsta kad jie mąsto klaidingai, taip pat kaip būtų galima tokiam žmogui atverti akis 😀 Sėkmės!!!

    • Ragabash 10:35 pm on July 6, 2010 Permalink | Reply

      Aš iš širdies sakau, radikalumas žmogaus priešas ir draugas – radikalumas atnešė didžiausius atradimus žmogui (Pavyzdžiui Galilėjas), bet kartu ir nuosmukius (pavyzdžiui nacių holokaustas).

      Imtis radikalumo – rizikuoti: gali būti šimtąja beždžionė arba antruoju fiureriu. Tai yra rizika ir manau, kad savo minties priskyrimas šiam radikalumui yra iš esmės fail’as.

      Dabar kodėl:

      Tu remiesi dvejomis prielaidomis.

      1. Žmogus, kaip ir bet koks specifinis gyvūnas gamtoje, yra vienodas, t.y. individualumas tėra konstruktas, tačiau pamatiniai dalykai žmoguje vienodi.
      2. Šiuo metu viskas eina naxui ir pasauly žmonės nebendradarbiauja, nes viską valdo pinigai.

      Aš manau, kad šios prielaidos yra klaidingos. Pati pirmoji (paradoksaliai) yra paneigiama tavo pačios tekstu apie tą filmą ir titaniką, kuris iš esmės parodo, jog yra įvairių žmonių, įvairiai suprantančių situaciją ir įvairiai viską suvokiančių. Čia tas esminis nurture-nature debatas, kur neaišku ar mes visi gimę vienodais tikslais, ta pačia prigimtimi, ar esame skirtingi. Ir išties tu nežinai, kiek individualumas yra svetimas žmogiškajai prigimčiai, for all I know, individualumas yra žmogaus svarbi dalis. Įdomus antromorfizmo kaltinimo argumentas, bet iš esmės, sakyti, jog gamta yra harmonijoje – kažkuria prasme jos antromorfizavimas. Gamta nėra harmonijoje, prisitaikymo žaidimas pastoviai vyksta ir tam tikros rūšys nyksta, tam tikros prisitaiko, žmogaus akyse miškai lieka miškais, tačiau urvniai virsta miestiečiais. Vyksta džiaugsmai ir bėdos, keičiaisi gyvenimas, o gamta lieka gamta, todėl ji gali atrodyti harmonijoje, tačiau iš jos perspektyvos, gal ta harmonija ne tokia ir harmoninga? Iš čia keliu kitą klausimą – gal žmogaus individualumas tėra trait’as suteiktas gamtos, kuris būdingas kiekvienam ir tai tėra reikalas būdingas žmogaus rūšiai? Aš manau, jog pasakymas, kad individualumas tėra ateities trendas, nenuneigia to fakto, kad tai yra žmogaus dalis. Aš galiu tęsti tavo teiginį, formuodamas mintį, jog individualumas visada buvo svarbus žmogui (antika), tačiau įsivyravus keistoms jėgoms (krikščionybei) truputį priblėso, tačiau grįžus kitokioms keistoms jėgoms (demokratijai), individualumas vėl tapo svarbus.

      Antra prielaida, jog žmonės dabar nebendradarbiauja, man atrodo taip pat absurdiška. Neva atėjo pinigai ir viską sugadino. Iš ties neaišku ar žmonių prastas gyvenimas tai prastas visuomenės funkcionavimas ar prastas paties žmogaus funkcionavimas. Sakai, “gal aš atėmiau kažkieno darbą”, na, matyt tu buvai geresnė, tu buvai verta to darbo, o tas skurdus penkių vaikų tėvas išties nė per pus neprilygo tam. Ir tokioje hipotetinėje situacijoje išties neaišku, kodėl tu galėjai būti vertesnė to darbo. Dėl pažįstamų? Sakau, tai irgi tam tikra bendradarbiavimo forma. Dėl įgūdžių ir gebėjimų? Tada kyla klausimas, kiek tu juos įgavai pati ir kiek turėjo įtakos kiti žmonės tavo gebėjimų formavimuisi.

      Esmė, kad, manau, žmonės bendradarbiauja pakankamai ir labai daug, tiesiog jie neplečia savęs visam pasauliui, jiems svarbūs žmonės šalia ir įvairiu mąstu. Tai gali būti mylimas žmogus, šeima, giminė, šalis, tauta. Įvairūs žmonės turi įvairius socialinius ratus. Čia sutinku su tuo, kad žmogui reikia bendruomenės, nes jis bendruomeninis padaras, tačiau manau, jog tai neturi būti globaliu lygiu, kiekvienam savo, čia kicks in individualumas – tau rūpi pasaulis, man mano mylimieji. Tu tokia, aš toks ir tu dėl to negali nieko padaryti….

      • crazyvoveriukas 8:35 am on July 7, 2010 Permalink | Reply

        Nesu radikali, manau. Jei būčiau radikali, tai sakyčiau – tokia yra tiesa ir tik tokia, bet kiekvienam savas ieškojimo kelias. Aišku, yra individualumas per se, bet yra ir individualumas mada. Aš labiau šneku apie individualumą kaip madą, pamirštant visumą. Ir aš nesakiau, kad visi gyvūnai gamtoje yra vienodi… Čia matyt teksto suvokimo skirtumas – ką aš norėjau pasakyti, ir ką tu supratai 🙂 Ir apmąsčiau jau seniai viską ir iš tavo pozicijos. Dėl gamtos harmonijos – vėlgi rašydama mąsčiau, kad ir aš vertinu iš žmogiškosios pusės, bet iš esmės tai neišvengiama. Ar aš sakau, kad yra harmonija, ar tu sakai, kad gal nėra harmonijos. Ir neiškeliu nei nature, nei nurture aukščiau kitos, nes įtakos turi tiek tai, tiek tai, bet kokiu atveju, juk žmogus ateina į specifinę aplinką ir joje reikia prisitaikyti, ar ne?
        O kiek manai demokratija veikia? Pastebėjau, kad žmonės labai daug reikalauja iš savo vadovų, bet demokratija juk tautos valdžia – norint, kad vadovas turėtų galios ir galėtų daugiau ką nuspręsti reikia judėti link autoritarizmo… 🙂 bet negvildensiu šįkart šios temos 🙂
        Mano gyvenimo filosofija yra labiau tokia, kaip išsakiau – kažkam tai priimtina, kažkam ne. Į rūpinimasi pasauliu man įeina ir mano mylimieji (pirmoje vietoje), nes juk jie yra artimiausioji bendruomenė 🙂 Pasilieku prie savo nuomonės ir manau, kad bendradarbiavimo trūksta.
        Heh, manau, kad aš galiu kažką padaryti ir kažką pakeisti ir nežadu nuleisti rankų 🙂

      • poctipikasso 9:14 am on July 7, 2010 Permalink | Reply

        “gali būti šimtąja beždžionė arba antruoju fiureriu”, – žinok, “radikalizmo” iliustravimas fašizmu yra labai jau nuvalkiotas ir nemanau, kad teisingas. Kažkaip dažnai kai kurie autoriai mėgsta kažką tai, kaip pavyzdį, lyginti su fašizmu ir tokiu būdu iškart lyg ir pabaigia savo kritiką – mat to užtenka, “tai – radikalu, o prisiminkit prie ko tai anksčiau privedė – prie fašizmo arba dar kaž ko, tad šio daikto ir svarstyt neverta”. Bet čia labiau off-topic.
        Antras dalykas – individualizmas, kaip mes jį suvokiame šiandien, arba kažkas panašaus į jį, “atsirado” XII amžiuje, kai žmogus nustojo save priskirti tam tikrai bendrai kategorijai, kaip, pvz., “valstietis”, “riteris” ir pan. Gi tikriausiai skaitei Fromm’o “Pabėgimą iš laisvės” – ten apie tai užsiminta.
        Trečia – dėl to “nature or nurture”. Galbūt šio klausimo išspręsti neįmanoma. Tačiau neturint atsakymo, manau čia yra PASIRINKIMO klausimas. Ką aš pasirenku? Kad žmogus yra atskiras, izoliuotas, savanaudis, asmeninės arba ribotos grupės naudos siekiantis padaras, arba išsaugantis savo individualumą, bet tuo pačiu ir priklausantis žmonijai, siekiantis bendros gerovės?
        Ir kaip tu gali teigti kad žmogus bendradarbiauja pakankamai daug? Visas pasaulio ‘kapitalas’ sutelktas 15 proc.žmonijos rankose. VIenas MILIJARDAS (http://www.worldhunger.org/articles/Learn/world%20hunger%20facts%202002.htm) žmonių dabar badauja. Dude, 1 000 000 000 žmonių – aš negaliu net sąmoningai aprėpti šio skaičiaus – it’s beyond my comprehension. Ar nori pasakyti, kad tiesiog kiti 6 milijardai “matyt buvo geresni”, o tas milijardas alkanų “išties ne per pus neprilygsta” likusiam pasaliui ir viskas čia yra sąžininga ir teisinga?

        Kaip jau minėjau – tai pasirinkimo klausimas – aš nenoriu apsiriboti vien tik artimais, aš noriu bendradarbiavimo, abipusio palaikymo ir pagarbos iš kiek įmanoma daugiau žmonių. Tu irgi jau lyg ir turi savo poziciją “Tu tokia, aš toks ir tu dėl to negali nieko padaryti….” ir tai žinoma yra super. Niekas nieko dėl to padaryti ir nenori. Daug naudingiau ieškoti bendraminčių, nei kiekvienam aiškinti savo požiūrį:)

        • poctipikasso 9:15 am on July 7, 2010 Permalink

          p.s.tikiuos neskambėjau agresyviai:)

        • crazyvoveriukas 9:30 am on July 7, 2010 Permalink

          Tikrai – pasirinkimo klausimas 🙂

        • Ragabash 8:23 pm on July 7, 2010 Permalink

          1. Fašizmas buvo pasinaudotas iliustruoti radikalumo rizikai, aš nekritikuoju radikalumo, tiesiog, sakau, kad tai yra pavojinga, kas manau yra taip pat nuvalkiota, but still, kai mintys radikalios, kartais tenka paminėti kas vis dėlto yra tas radikalumas.
          2. Aš nesiginčysiu su pokyčiais ir kad tokie yra, tačiau iš esmės, logiškai mąstant kažkokio dalyko nebedarymas nėra kažko naujo kūrimas. Tai nepaneigia tos minties, kad individualizmas yra, turbūt iki XII amžiaus jis slėpėsi po “riteriais”, “valstiečiais” ir panašiais dalykais.
          3. Čia apjungsiu viską. Žmogau, būtent, kad viskas yra pasirinkimo klausimas. Pasaulis yra toks, koks yra, dėl to, kad žmonės pasirinko taip gyventi, buvo atlikta daug pasirinkimų, kad privedė prie to. Pinigai, nuosavybė ir apskritai kapitalizmas – dalykai, kuriuos jūsų mylimas judėjimas niekina nėra kažkokie ateiviai, kurie atvyko iš tolimos galaktikos, jie yra žmonių sukurtas reikalas, jų pasirinkimas. 15 proc. žmonių turi didžiąją dalį kapitalo kaip tik dėl to, kad jie labai efektyviai bendradarbiavo ir bandė išnaudoti savo resursus, jie buvo protingi ir protingai išnaudojo savo progas. Vienas milijardas pagrinde bazuojasi skurdžiose trečiojo pasaulio šalyse. Jie gyvena skurdžiai ne dėl to, kad kažkas kažko gviešiasi ar konkuruoja, o dėl to, kad jie patys nesusitvarko. Afrika apskritai yra juokinga vieta, kur atsiradus didesniam šaltiniui pinigų ar pagalbos, prasideda perversmai ir kitoks politinis šūdas. Tie žmonės patys nesugeba susitvarkyti, jie failina, ten nėra tvirtos infrastruktūros, politinės kultūros ir tradicijos, nėra modernaus pasaulio tvirtų pamatų, nes jie niekad neaugo iš kultūros, iš kurios išaugo dauguma modernių, “išsivysčiusių” šalių.

          Ir šiaip, tas “bendradarbiavimas” man rodos prastai panaudotas žodis, man rodos po juo slypi mintis “keiskime pasaulį”, o iš visų kalbų, rašliavos ką jūs abu dedate, tai tas “keitimas” yra kova su kapitalizmu. Ir man rodos, tos kovos pagrindas yra mintys, kurias skelbia zeitgeist judėjimas, kuris manau iš esmės klysta. Aš manau, kad jų taikomas modelis veiktų labai efektyviai, jeigu žmonės būtų skruzdėlės, bet taip juk nėra. Mes esame žiauriai skirtingi ir norime skirtingai gyventi, norime tuos dalykus pasiekti skirtingai ir dėl to pasaulis yra toks skirtingas.

          O šiaip, išties, po Simonos atsako, norėjau tiesiog parašyti “why do I even bother”. Bet ačiū už tavo atsakymą, aš žinau, kad mes skirtingose pozicijose ir vargiai pakeisime vienas kito nuomonė. Bet aš prieštarauju, todėl, kad tikiuosi jog kita pusė prieštaraus. Tokiu būdu aš galiu patikrinti savo nuomonės tvirtumą ir išsigryninti savo argumentus.

        • poctipikasso 9:10 pm on July 7, 2010 Permalink

          Andriau, aš komentuoju irgi ne dėl to, kad viliuosi pakeisti nuomonę, bet kad tie, kas seka šį blogą, turėtų bent kažkokį įspūdį ir apie mano arba Simonos nuomonės tvirtumą ir bent kažkokį pagrįstumą. Eisiu paeiliui:
          ” jie yra žmonių sukurtas reikalas, jų pasirinkimas”. Tarkime, žmogus suklido. Nejaugi, jei jis padarė klaidą ir pasirinko šudą, jis ir toliau turi laikytis senos, atgyvenusios tvarkos? Galbūt kapitalizmas, kaip ir koks feodalizmas, buvo vienintelė įmanoma sistema, kadangi prieinamų resursų kiekis buvo ribotas, o pakaitalų ir alternatyvos nebuvo. Bet gi pasaulis nėra statiškas. Vyksta mąstymo ir mokslo raida – right? Tai, kas kažkada tiko ir buvo vienintelis egzistavimo būdas, dabar gali būti atgyvenę. Šiuolaikinė ekonominė sistema pagrįsta nelygybės ir skolos. Tačiau jeigu įmanoma gyventi be skolos ir apskritai valiutos – kam ji reikalinga? Kad išlaikytųme kažkokį tai mechanizmą, kuris iš prigimties yra ydingas, vien tik todėl, kad kažkada jis tiko? Gi tai juokinga:)
          Dar vienas dalykas – neprisimenu kad sakė, man rods prof.Radžvilas, bet kai filosofas bando paaiškinti visuomenės veikimą, jis ne tik ją paaiškiną ir aprašo, bet tuo pačiu formuoja ją. T.y.kai Hobbsas pakartojo graikų “Žmogus žmogui – vilkas”, jis ne vien pabandė paaiškinti žmonių santykius, bet jis galbūt pakeitė žmonių santykių sampratą. Aš noriu pasakyti, kad ne vien žmogus laisvai pasirenka, bet ir kai kurie įsikišimai koreguoja jo mąstymą. Tad kai kažkas parodė pirštu į žemės lopą ir pasakė “Čia mano”, nereiškia, jog visi buvo tam pasiruošę, to norėjo. Galbūt jiems buvo primesta tos pačios privačios nuosavybės sąvoką. Aš ne prieš nuosavybę, tiesiog iliustruoju:)
          “15 proc. žmonių turi didžiąją dalį kapitalo kaip tik dėl to, kad jie labai efektyviai bendradarbiavo ir bandė išnaudoti savo resursus, jie buvo protingi ir protingai išnaudojo savo progas” – come on, tu rimtai? Mėsos pramonė JAV dabar klesti ne todėl, kad kažkoks dėdė protingai išnaudojo savo resursus, gebėjimus ir progas, o todėl, kad išnaudojo žmones. JAV pradėjus auginti genetiškai modifikuotus produktus, kurie auga greičiau ir lengviau, nors ir nežinant jo poveikio organizmui, Meksikos kukuruzų augintojai bankrotavo, nes negalėjo varžytis su JAV gamintojais. Todėl didžiulis skaičius buvusių fermerų-nelegaų turėjo įsidarbinti JAV mėsos pramonėje. Ironiška, kad mėsa gaunama iš bulių, kuriuos maitina modifikuotais kukuruzais. Manau sutiksi, kad trokšti, kad pasaulyje būtų kuo geresnis maitinimas ir kad maistas būtų kuo prieinamesnis yra gerai, ane? Tai tuomet būtų TEISINGA dalintis naujom auginimo technologijom, ane, kad skatinti gerbūvį? Ir būtų protinga siekti įdarbinti kuo didesnį skaičių žmonių, teisingai, kad jie turėtų iš ko gyventi? Bet žinome, kad techologijomis nesidalyjama, amerikiečiai negali rasti darbo, nes meksikiečiai už mažesnę algą pasirengia daryti bet ką. O tie nuostabūs ir protingi korporacijų vadovai ramiai sau gyvena. Protingas ŽMONIŲ IŠNAUDOJIMAS. Bet man nedera su sąvoka “TESINGAS” arba “DORAS”.
          Andriau, nebuk juokingas – Afrika nėra ir niekad nebuvo izoliuota. Ją nuolatos dalinosi tarpusavyke kitos, “išsivysčiuosios” šalys. Nenuostabų, kad ji nesugebėjo suformuoti visų tų dalykų, apie kuriuos tu šnekėjai. Žmogus nėra izoliuotas, jeigu jis nuo pat vaikystės turi vienas kelnes ir pustuštį skrandį, jam bus sudėtingą “protingai pasinauoti savo resursais ir progomis”, kadangi jis jų neturi. Aš nenoriu čia ypatingai daug šnekėti.

          Taip. Aš už pokytį ir prieš kapitalizmą. Nesuprantu, kaip pinigų, išnaudojimo ir konkurencijos nebuvimas konfliktuoja su individualumu? Ką, laimė ir asmeninis augimas įmanomas tik esant šioms sąlygoms? Kad aktualizuočiau savo individualų, vien man būdingą asmenybės turinį, aš turiu kasdien varžytis ir kovoti su kitu tokiu pat unikaliu žmogumi? Gi nesąmonė. Manau abipusė pagalba, bendradarbiavimas labai įvairių žmonių, turinčių savo unikalius norus it tikslus kaip tik skatintų gerovę. Tiek asmeninę, tiek bendrą. Galima gyventi skirtingai ir trokšti skirtingų dalykų. Bet netikiu, kad žmogus nori kas dien varžytis dėl “maistpinigių”.

        • Ragabash 10:07 pm on July 7, 2010 Permalink

          1. Na, dabar jau geriau, pradėkime mąstyti ar tai išties yra klaida. Kapitalizmas per se atsirado visai neseniai, patys pinigai irgi nėra nuo pat nuosavybės atsiradimo laikų. Žmogui svarbi buvo nuosavybė, nes kažkas pasakė, jog tai “mano žemė”, bet netgi šitą išsireiškimą interpretuoji per šiuolaikinį suvokimą. Nežinia išties ar taip buvo, tai tėra metafora. Grynai iš bendro išprusimo, aš primetu, jog buvo žmonių, kurie pradėjo įdirbinėti žemę ir burtis į sėslias bendruomenės ir buvo žmonių, kurie to daryti nenorėjo, tie kurie neturėjo kantrybės ir noro dirbti – tinginiai. Iš čia spėju susidarė dvi grupės – žemdirbiai ir plėšikai. Plėšikai naudojosi žemdirbiais, atimdavo stuff’ą jėga arba vogčiomis. Tad žmonėms nieko neliko, kaip tik burtis labiau, skirstytis darbus, vieniems auginti, kitiems ginti, tretiems vadovauti. Taip atsirado šumerai ir kitos civilizacijos. Nors aišku, aš galiu paistyti, bet jeigu mano modeliuojama situacija bent kiek arčiau tos istorijos, kuri kažkada buvo, nei tiesiog įsivaizdavimas, kad “čia mano žemė”, tad galime primesti, kad turbūt niekad gyvenime nebuvo tokio momento, kai žmonės dėl kažko sutiko ir vienareikšmiškai keitėsi. Tiesiog buvo situacijos, į kurias buvo padaryti atitinkami pasirinkimai, kurie iššaukdavo kitas situacijas, kurios reikalaudavo kitų pasirinkimų. Būtent čia sutinku su tavimi, situacija keičiasi, reikalauja naujų pasirinkimų. “Bet gi pasaulis nėra statiškas” – būtent, tas pats kapitalizmas keičiasi, jis tikrai nėra toks, koks buvo prieš 40 metų ir vargu ar liks toks pat po 40 metų ir jeigu jis išties yra tokis blogis, kaip kad teigi, tai su laiku jis dings, tačiau kiek atmintis neša, radikalios mintys ir jų iškeliami pokyčiai politinėje/socialinėje sferoje dažniausiai prastas sprendimas. Zeitgeist’o filmo pirmoje dalyje buvo iškelta tokia mintis, kad nedidelė žmonių dalis siekia apjungti visą pasaulį, sukurti vieną šalį, mintis pateikta lyg būtų kažkas negero, nors neišgirdau jokių argumentų, kas čia bus negero. Išties, jei viskas baigtųsi tuo, kad ta mažuma, kuriai viskas priklauso, susijungtų į vieną didžiulią valstybę to paties kapitalizmo pagalba, gal pagaliau nebebūtų tų bedų su trečiojo pasaulio valstybėmis ir panašiai. Bet čia jau labai nuo temos krypstu.
          2. Sąvokos “TEISINGAS” ir “DORAS” yra labai ir labai subjektyvus reikalas. Netgi tavo pateiktame pavyzdyje nėra nieko nedoro. Visuomet galima žengti žingsnį giliau. Senasis status quo – meksikiečiai ir jav varžosi kukurūzų rinkoje, kas vyksta toliau -> yra tobulinamos technologijos, jos šiaip sau neatsiranda, greičiausiai tie patys korporaciniai vadovai nemenkai investuoja į tai, kad būtų randamos technologijos, kol tuo tarpu meksikiečiai to nedaro. Galų gale, iš to išplaukia, esama situacija, meksikiečiai pasirinko vieną, dėl to atsirado toje vietoje kur yra. Ir nėra čia kažko neteisingo ar nedoro.
          3. Nemėginu kažko prajuokinti ir neteigiau, kad Afrika izoliuota. Ir visi afrikos gyventojai nėra vienas kelnes turintys žmogai, ten yra normalių miestų ir išsilavinusių, normaliai gyvenančių žmonių. Tiesiog nesusitvarko jie, nesusišneka tarpusavy, Afrikos kultūra kitokia, ji turėtų orientuotis į tokią kultūrą ir atitinkamai bandyti gyventi, bet ji bando gyventi pagal vakarietiško pasaulio standartus – aišku tai neatsitiko pačios Afrikos noru, visas vakarietiškas pasaulis jai primetė tokias normas, tačiau niekas netrukdo jai bandyti kažką daryti dėl to, juk vis dėlto jų gyvenimas, jų atsakomybė, jai jie neatras stiprybės ir jėgų susitvarkyti patys, tai padėk nepadėjęs, vis tiek jie failins.

          Galų gale, noriu grįžti prie fašizmo. Man šios mintys taip siejasi su visais -izmais, kaip rašė Simona. Nes jos turi vieną bendrą bruožą su visais izmais – jos išsikėlia priešą, kurį neva nugalėjus viskas taptų gražu ir nuostabu. Globalūs judėjimai, kurie kelia kažkokius priešus sunkiai gyvena ir mažai ką padaro, judėjimai, kurie neieško priešų, o tiesiog bando keisti pasaulį, mano galva, pasiekia kur kas daugiau (pavyzdžiui raudonasis kryžius). Atrodo, jog tie 15 proc. visi stori diedai, kurie tik ir nori sunaikinti visus badaujančius ir atimti netgi paskutines kelnes, bet juk ten įvairūs žmonės, turintys šeimas, savo ūkį (verslą) ir bandantis gyventi dorą ir teisingą gyvenimą. Apskritai, paradoksalu, bet pasaulis visad toks buvo, būdavo karalius ir valstietis, dabar yra magnatas ir darbininkas, kas pasikeitė, jog atsirado netikras lygybės jausmas, spėju dėl lygių teisių. Taip visi turime lygias teises, tačiau mes nesame lygių gebėjimų, galimybių ir netgi tos pačios aplinkos, visada bus pranašesnių už tave kažkokioje srityje ir kažkas bus už prastesnis.

      • poctipikasso 10:30 pm on July 7, 2010 Permalink | Reply

        Andriau, aš jau pavargau:) Nekomentuosiu visas tavo mintis. A) aš neapsiribuoju vien Zeitgeist. Bet tai, apie ką skaitau ir mąstau sutampa su juo. Jeigu jau detaliai, tai pirmas filmas buvo vieno vyruko kuryba, jis labiau koncentravosi ties conspiracy theories, mažai ką žinojo apie kitus veikėjus. Zeitgeist stengiasi atsiriboti nuo pirmo filmo šleifo. Siulau paskaityt Zeitgeist Orientation guide arba bent antrą filmą (arba palaukt trečio), kad turėti up-to-date informaciją apie aktualų judėjimą:) Dabar čia nedėstysiu.
        Šiaip, šis judėjimas nekelia jokių priešų. Jis siulo svarstyti pokytį. Moto nėra “mes prieš kapitalizmą”, o “mes už resursais pagrįsta ekonomiką”. Vėlgi, reikia paskaityti originalą, nes iš mano žodžių galima neteisingai suprasti, kadangi dalinuosi savo nuomone, o ne cituoju.
        Prieš kapitalizmą esu asmeniškai aš:)

        Žodžiu, baigiame šį pokalbį, nes ne pirmą kartą tenka diskutuoti praktiškai tuščiai su troliais, skeptikais, mėgėjais įrodyti sau pačiam savo įisitikinimų tvirtumą ir šiaip tinginiams, kurie mieliau skaito atsiliepimus ir judėjimo kritiką, nei pirminį šaltinį. Nepagalvok, kad priskiriu tave prie kažkurios grupės – šneku bendrai. Mano antikapitalistinis požiūris nėra radikalesnis už tavo prokapitalistinį:) Ačiū už tavo nuomonę ir pamąstymus.

        • crazyvoveriukas 10:36 pm on July 7, 2010 Permalink

          Andriau: “rašliavos ką jūs abu dedate” – galiu paprašyti truputį pagarbos?

        • Ragabash 10:45 pm on July 7, 2010 Permalink

          Nesupraskite klaidingai:

          Simona, savo tekstus irgi vadinu rašliava, man tai paprastas žodis, kuriuo įvardinu rašytinę kūrybą, jokios nepagarbos čia nėra.

          Antonai, aš nepalaikau prokapitalistinio požiūrio, esu indiferentiškas kapitalizmui, esu prieš didžiulius radikalius pokyčius žmonijoje, mano galva, kažkoks judėjimas turi rūpintis, keisti kažkokią konkrečią gyvenimo dalį, o ne jį visą.

          O dėl šaltinių, tai mačiau ir antrą filmą ir mačiau tą paskaitą, kur buvote užsidėję, kažkiek skaičiau.

          Šiaip ar taip, į asmeniškumus čia tikrai nelindau ir nenorėjau parodyti kažkokios nepagarbos ir jai tau ši diskusija išties pasirodė tuščia, tada man labai gaila.

        • poctipikasso 7:30 am on July 8, 2010 Permalink

          Man jau ne pirmą kartą tenka diskutuoti šia tema ir girdėti į tavo panašią nuomonę. Kadangi argumentai dažniausiai sutinkami tie patys, nėra jokio naujumo, tai jau pradeda atsibosti. Buvo naudinga sužinoti žmonių nuomonę, rasti bendraminčius ir ne bendraminčius:)

    • Gabrielė 12:29 pm on July 7, 2010 Permalink | Reply

      Bendradarbiauti yra gerai – tiek laiko, tiek resursų, tiek finansų, tiek, galų gale, bendravimo ir buvimo su kitais žmonėm prasme. Bet man labai įdomu (taip, aš nežiūriu tokių filmų, ir neskaitau tokių rašymų ir t.t., todėl kam nors toks klausimas atrodys visiškai prastas, bet man tikrai labai įdomu) – “Esmė – tik minimaliai žmonių reikėtų dirbti, o dirbantieji tai darytų kitų labui, nes visi resursai būtų pasiekiami”? Kaip suprasti šitą? (Neiškenčiau nepaklausu, būčiau dėkinga už paaiškinimą, nes jau kuris laikas apie tai mąstau ir nesuprantu :/)

      • crazyvoveriukas 1:55 pm on July 7, 2010 Permalink | Reply

        Jau dabar didžioji dalis žmonių atliekamo darbo galėtų būti automatizuota. JAV 95proc agrokultūros yra automatizuota. Egzistuoja toks dalykas kaip technologinis nedarbas, t.y. žmogaus darbo jėga galiausiai išstumiama mašinų. Mašinos gali dirbti ilgiau ir našiau. Priežastis, kodėl žmonės dar dirba yra ta, kad kitaip kiltų masinis pasaulinis nedarbas, nes technologijos jau yra pakankamai pažengusios. Žmonės iš agrokultūros srities perėjo į aptarnavimo sektorių. Bet jis irgi negali be galo temptis – jau atsiranda ir savitarnos kasos ir pan. Žmonės ima bijoti technologijų. Bet iš tikrųjų jos gali išlaisvinti žmogų. Aišku, kadangi mes gyvename piniginėje sistemoje, tai nebūtų išlaisvinimas, o tik masinė bedarbystė, skurdas ir badas (bet gal tada tikrai įvyktų pokyčiai?). Resursais grįstoje sistemoje neegzistuoja pinigai. Paaiškinsiu, kaip aš tai suprantu. Tarkim tau reikia miltų, tai nueini į kažką ekvivalentaus mūsiškai parduotuvei ir pasiimi. Kiek žmogui reikia miltų? Ar pieno? Vagysčių nebūtų, nes kadangi viskas pasiekiama ir nėra pingų, nėra ir kam parduoti. Mašinos atliktų didžiąją dalį visų darbų (geras pavyzdys yra save išlaikantys šiltnamiai, tik neturiu linko po ranka). Aišku, reikės medikų, mokytojų ir mokslininkų ir šiaip žmonių, kurie prižiūrėtų, pataisytų ir pan. Bet tai nebūtų darbas, greičiau veikla ir gal pagaliau tai darytų žmonės iš pašaukimo. Kai kas bijo, kad jei nereikės dirbti, bus daug tinginių ir nieko nedarančių. Na, ar geriau milijardas badaujančių ar milijardas tinginių? Jų išlaikyti nereikia, man tai tikrai netrukdytų. Juolab, kad laikau žmogų aktyviu padaru. Kažkas grotų, kažkas pieštų, kažkas kurtų žaidimus – ir tam būtų laiko, nes ar gali skirti laiko sau ar savo veikloms dirbdamas 2 pamainas? Žmonės padėtų vieni kitiems. Kaip pavyzdį galiu duoti statomus low impact houses – yra bendruomenė žmonių, kurie moka tai daryti, ir atvažiuoja padėti kitiems – reikia juos tik apnakvindinti, pavalgydinti, bet visus darbus atlieka be jokio atlygio (http://www.simondale.net/house/links.htm). Jau dabar pasaulyje yra pakankamai maisto, kad išmaitinti visus badaujančius, galima būtų pastatyti visur ligonines ir mokyklas – tik pasaulyje nėra tiek pinigų, kad už visa tai sumokėti. Resursais grįstoje ekonomikoje viskas būtų pasiekiama, kokybiška ir išnyktų tokie dalykai..
        Čia aš taip trumpai, manau, kad Antonas mane dar papildys 🙂

        • poctipikasso 2:12 pm on July 7, 2010 Permalink

          Dar vienas resourse based society pavyzdys: ilgą laiką egzistavo toks news letter’is – ‘From the Wild’. Jo autorius dar sukūrė dokumentiką “Collapse”, gal kas žiurėjo. Newsletter egzistavo daugiau nei dešimtmetį man rods ir per tą laiką aplink jį susiformavo community. To community esmė: žmonės, kurie turi tam tikrus sugebėjimus – daktarai, mechanikai, agronomai, žurnalistai ir t.t. – ir kurie bijo arba numato, kad gali netekti darbo arba pajamų pragyvenimui, siūlo savo pagalbą. T.y. tuo atveju, jeigu fail’ina šalies ekonomika ir neeina niekaip save išlaikyti, bendruomenės nariai gali kreiptis vienas į kitą pagalbos. Širdies operacijos žinoma taip neatliksi, bet visgi geriau nei nieko. Deja, ši bendruomenė veikia JAV ir šiaip yra maža, bet idėja super.

        • crazyvoveriukas 2:16 pm on July 7, 2010 Permalink

          Jei gerai pamenu pokalbį su broliu, tai jau Marksas sakė, kad didžiausia nesąmonė yra tai, kad žmonėms reikia mokėti už maistą, už vandenį, už būstą ar drabužius, nes visa tai yra tiesiog būtini dalykai žmogaus išgyvenimui… Ir aš su tuo sutinku.

        • Gabrielė 2:03 pm on July 8, 2010 Permalink

          Šitą tai aš suprantu, man tiesiog įdomu, kokiu mąstu darbai galėtų būti automatizuojami – ta prasme, liktų kažkokie darbai, kuriuos dalis žmonių norėtų dirbti, nes jiems tai įdomu, jie tam gabūs ir mato tame kažką prasming; bet veikiausiai būtų ir tokių darbų, kurių atlikimas nėra toks malonus ir įdomus. Kaip atsirastų juos dirbantys žmonės? Ar nesusiskirstytų žmonės į tas pačias klases, tik ne pagal pinigus, o pagal sugebėjimus? Kol galiausiai tie gabesnieji vėl nuspręstų, kad, jeigu jų darbas/pomėgis, teikia tokią didžią naudą bendruomenei, tai jie ir verti turėti daugiau? Ir, kaip sakoma, trukt už vadžių – vėl iš pradžių? Šiaip, gal turit kokių linkų kur yra info apie tai, kaip yra įsivaizduojams tokios bendruomenės funkcionavimas ir darbų pasidalijimas ar pan.? Nes aš jei dar lokaliai tą galiu kažkiek įsivaizduoti, bet globaliai – niekaip. Ir dar kilo klausimas – vienose Žemės vietose yra daug lengviau/paprasčiau/maloniau gyventi nei kitose. Dabar žmonės negali gyventi kur tik beužsimanę dėl darbo/pinigų trūkumo. Bet jei veiktų toks modelis, ar tai nepaskatintų tokio žmonių kraustymosi, kad dalyje Žemės būtų tuščia, o dalyje toks perteklius žmonių, kad tai skatintų įvairius neramumus ir t.t. kovą dėl vietos?

        • crazyvoveriukas 2:18 pm on July 8, 2010 Permalink

          http://www.thevenusproject.com/
          siūlau čia pasidairyti 🙂 aš dar pati visko neskaičiusi ir neperžiūrėjusi, tai negaliu iki smulkmenų visko paaiškinti 🙂
          visi tavo iškelti klausimai yra aktyviai aptarinėjami, man ir pačiai nemažai jų kyla ir čia apskritai reikia didelio atskiro įrašo (kuris ateityje tikrai bus), tiesiog mums manau sunku įsivaizduoti todėl, kad mes užaugome tokioje aplinkoje, kur kažkas jaučiasi geresnis, kažkas gabesnis, kažkokia veikla vertesnė ir pan, bet aš manau, kad nebūtų taip, jog kažkas atsisakytų daryti kažką ar nebūtų kas atliktų tam tikrus dalykus, mat visa būtų daroma dėl vienas kito – tas bendrystės jausmas, kad aš padarau kažką, ir man nuo to bus geriau, ir kitiems. Aš labiau optimistiška šiuo klausimu 🙂 juk galiausiai jau būtų nauja karta visiškai neaugusi mūsiškomis sąlygomis ir tai, kas mums dabar atrodo nerealu, jiems bus įprasta.

        • Gabriele 4:56 pm on July 8, 2010 Permalink

          Esu dairiusis, tik man nuo jų dizaino akys labai ašaroja 😀
          Na galima ir taip optimistišikai žiūrėti 😀 Tik aš, pvz. nu neleisčiau savo vyrui kokiu gaisrininkų ar dar kuo būtų tokiam pasauly nu nė už ką. Na ir šitam nelabai leisčiau, bet jei nebūtų kaip kitaip išgyvent. O jei tokiam, kur gali pasirinkti, veikti ar ne, ir ką veikti, tai kas norėtų rizikuoti šitaip visaip, kai galėtų tiesiog obuolius nuo medžių skint ar dar ką. Būtų įdomu pasižiūrėti, kiek iš tiesų toks gyvenimas būtų įmanomas 😉

    • Toli 7:52 pm on July 7, 2010 Permalink | Reply

      BENDRADARBIAUKIM. oi kiek šių minčių man sukasi galvoje ir jau bent 9 metai. Konkurencija įvaro neurozes, nuodija žmoniją ir ji eina skirtingais keliais (blaškosi) ir tik akluoju (bandymų ir klaidų) būdu tobulėja.

      Jei suorganizuosite bendrystės akciją – prisidėsiu, net ją organizuojant

      • crazyvoveriukas 7:59 pm on July 7, 2010 Permalink | Reply

        Puiki idėja! 🙂 kažkaip apie tokios akcijos galimybę dar nesusimąsčiau, reikia gerai pasiruošti, bet būtų super 🙂

        • Toli 8:09 pm on July 7, 2010 Permalink

          pagalvojau giliau… Bet pasaulyje šiek tiek konkurencijos reikia. Reikia tam, kad neįsiviešpatautų tinginystė ir apleistų kiekvieną jėgos bei atsakomybė. Reikalinga motyvuota, suinterisuota bendrystė.

          Tarkim, aš nemėgstu, kai per bendrus darbus kiti žmonės slepiasi ir dengiasi po lyderių šešėliu, o nuopelnai skiriami visiems ( net ir dykaduoniams). Manau, kad mūsų visuomenė dar nėra subrendusi atsakingai bendrystei. Taigi, akcijos esmė ir būtų skatinti žmonių atsakomybę bei motyvaciją.

        • crazyvoveriukas 8:16 pm on July 7, 2010 Permalink

          Na taip, visų pirma reikia žmones kažkokiu būdu šviesti, nes kol nepakis mąstymas, jokie pokyčiai neįmanomi..

        • Toli 8:20 pm on July 7, 2010 Permalink

          būtent. Tu pradėjai nuo savo blog’o skaitytojų. Aš pradėsiu nuo savo aplinkos. Pirmyn!

    • muziqaz 9:18 am on July 8, 2010 Permalink | Reply

      Musu visuomene buvo suformuota tu sedinciu auksciau, kuriems reikia kontroliuoti viska. kodel jie tai daro, sitai paliksiu konspiracijos teorininkams. is dalies pateisinu ta kontrole siuo momentu. jokiu budu as esu uz ja. vien paziurejus I siuolaikini jaunima ir ju pasauleziura galima suprasti, kad jusu cia issakytos mintys yra labai toli nuo realybes. duokim zmonijai kokius 8k metu issivystyti iki tokio supratimo lygio, kad imanomas gyvenimas kaip seimai. net jei ir pavyktu jums atkreipti demesi keliu praeiviu, likusi dauguma tiesiog ignoruos jus. visuomene juda neteisinga kryptim siuo metu. jei keisti pasauli tai reikia keisti ji vienu ypu ir is pasaknu. mazu grupeliu judejimas nieko nepakeis. ignorance is a bliss.

      • crazyvoveriukas 10:19 am on July 8, 2010 Permalink | Reply

        bijau, kad po 8k metų, jei iš pašaknų niekas nekis, neliks apskritai kad žmonijos, bet ir visos žemės :>

    • Almantas 7:42 am on September 12, 2010 Permalink | Reply

      Visiskai sutinku su kvietimu Bendradarbiauti. Sėkmės ieškojimuose :))

      Gal bus įdomu kai kurie mano pamastymai sioje srityje: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-07-02-almantas-stankunas-pl-partnerystes-lobiai/29293
      Šiuo metu rengiu straipsnį, kuriame keliu dar kardinalesnį klausimą: Bendradarbiavimas neįmanomas be asmeninės tarpusavio meilės, kuri yra vienintelis laimės šaltinis!?

      • crazyvoveriukas 6:20 am on September 13, 2010 Permalink | Reply

        Na, pagal dėdes Fromm’ą ir Adler’į – tarpusavio meilė ir meilė sau yra būtini dalykai 🙂

        • crazyvoveriukas 6:22 am on September 13, 2010 Permalink

          Bus įdomu paskaityti pamąstymus šia tema 🙂 laukiam 🙂

    • Almantas 1:00 pm on November 10, 2010 Permalink | Reply

  • crazyvoveriukas 6:45 am on May 8, 2010 Permalink | Reply
    Tags: Psichologija   

    VII Jaunųjų psichologų studentų mokslinė konferencija 

    Taigi vakar Vilniaus universitete sudalyvavome mokslinėje konferencijoje :)) Darėm pranešimą savo kol kas dar kursinio tema “Regimo vaizdo suvokimo įtaka valingoms motorinėms reakcijoms” (planuojamas ir bakalaurinis, nes dabar tik pora tyrimų atlikta) 🙂 Buvome vieninteliai trečiakursiai ir apskritai bakalaurai, nes visi kiti buvo bent jau magistrantai, o pagrinde doktorantai 🙂 Laaabai šauni patirtis, turbūt buvo vienas geriausių pristatymų per visą laiką – labai paprastai ir aiškiai pavyko nupasakoti savo tyrimą, leidom sau pajuokauti, tai visi labai mielai šypsojosi visąlaik ir sulaukėm daug gražių žodžių už šaunų pristatymą ir įdėtą darbą 🙂 iš pradžių buvo sunku įvertinti savo norą dalyvauti, mus labai paskatino darbo vadovas, o jau po visko galime pasakyti – buvo awesome 🙂 be to, sužinojome ką kiti studentai veikia, nes paprastai tokia migla būna – o dabar jau aiškiau 🙂 Gal kitąmet jau su rezultatais sudalyvausim, o šiaip tikrai gera praktika prieš gynimą bakalaurinio ir jo pristatymo rengimą – pamatėm, kaip kiti daro, koks pristatymas yra geras, o koks blogas, sulaukėm daug klausimų, kurie irgi kaip gairės pasitarnaus, kur reiktų dėti kirtį darbe, nes paskaitų ir seminarų metu visai kitaip būna 🙂 čia jau ir auditorija kiek įpareigojo, bet tuo pačiu ir norėjosi kuo aiškiau ir paprasčiau padaryti, kad ir nesidomintys psichofiziologija galėtų suprasti – ir pavyko 🙂 dabar dar lauksime konferencijos leidinio, kuriame bus išspausdintas mūsų mini tyrimo straipsnelis – pirma kaip ir oficiali publikacija 🙂 Tikrai smagu, nes pavyko užmegzti ir naujų įdomių pažinčių, naujų idėjų ir apskritai pakėlė pasitikėjimą savimi 🙂

    Na, o kad nebūtų taip sausa, pateiksime jums, kaip atrodo tiriamasis su prijungtais elektrodais vienam iš eksperimentų:

    Mus domina, ar atsiranda nevalingos motorinės reakcijos, sukeltos regimo vaizdo suvokimo 🙂

     
    • almantas 2:54 pm on May 15, 2010 Permalink | Reply

      Atsiranda? : ) Nemaža dalis žmonių, kai koks itin skaudus ar brutalus vaizdas, automatiškai sureaguojame ir pradedame kraipyti kūną, argi ne? Ar būtent šitą tyrėte, ar tai kažkas kita?

      Labai, labai šaunu! Judviem aš labai didžiuojuosi 😉

      • crazyvoveriukas 6:58 pm on May 15, 2010 Permalink | Reply

        na, mūsų hipotezė, kad veiksmo suvokime ir atpažinime dalyvauja ne tik smegenys, bet įsijungia ir visa motorinė sistema – tai vienas iš būdų patikrinti, kadangi neturime visokių fMRI, tai dirbam su EMG 🙂

      • poctipikasso 7:10 pm on May 15, 2010 Permalink | Reply

        Kitais, žmogiškais žodžiais:
        yra hipotezė, kad žmogaus smegenyse yra sistema, dėka kurios mes suvokiame kitų atliekamus veiksmus. Kai kažkas pakelia ranką, pvz., tavo smegenyse atsiranda tam tikras sužadinimas. Ta smegenų dalis, kurioje įvyksta sužadinimas stebint veiksmą, taip pat dalyvauja žmogui atliekant valingus judesius. Kadangi ši struktūra kontroliuoja raumenis, galima daryti prielaidą, kad žmogui stebint kito atliekamą veiksmą, smegenyse atsiranda panašus sužadinimas, koks įvykstų pačiam atliekant tokį veiksmą. Šis sužadinimas taip pat atsiliepia ir raumenyse. Bottom line: jeigu stebėsi mane lenkiantį ranką, tavo paties rankoje bus galima užfiskuoti silpną sužadinimą (nors jokio realaus judesio nebus). Šis sužadinimas nėra įsisąmoninamas.

  • crazyvoveriukas 5:40 pm on May 1, 2010 Permalink | Reply
    Tags: Psichologija,   

    Kodėl lyja lietus? :) 

    Kaip tik lietučiui besireiškiant lauke, 5-7 metų vaikučių atsakymai į klausimą “Kodėl lyja lietus?” 🙂 smagūs tie mažučiai 🙂

    “Todėl, kad kyla audra”

    “nes žaibuoja”

    “nes būna juodas debesis”

    “Kad duotų gėlytėms gert.”

    “Nes dangus apsiniaukia.”

    “Uždengia saulutę (kas uždengia?) Nežinau, kas.”

    “Nes geles auga geriau ir grybai uzauga”

    “Debesys gali pasidaryti su lietum, jei supilkėja.”

    “Reikia daržams, kad lytų”

    “Todėl, kad dangus būna pilkas”

    “Tam, kad būtų balos.”

    “Nes ateina juodas juodas dangus”

    “Nes reikia žolę palaistyti”.

    “Dangus kiauras ir lyja”.

    “nes dievulis verkia”

    “Kad palaistytų gėles ir mums nereikėtų”

    “Todėl, kad sniegas tirpsta”

    “Reikia skėtį paimti ir paspausti, tada nelyja ant galvos”

    “Lietus lyja, kad gėlytės augtų.”

    “Nežinau.. nes būna šlapia…”

    “Nes saulytė eina pailsėt už pilko debesio ir tada lyja”

    P”adeda augt augalams visokiems, medžiams, dar gali mašiną nuplaut.”

    “Todėl kad pasislėpė saulė ir pradeda lyti.”

    “Nes kai prasideda audra, lietus iš audros pasiima vandenį ir tada lyja”

    “jau palyja, iš žemės kyla į saulę, į debesis ir tada vėl palyja”

    “Nes iš dangaus krenta”

    “Kai ruduo,Dievas verkia.”

    “Dėl to, kad labai labai stiprus vėjas.”

    “kad gyvūnėliai turėtų ko atsigerti”

    “todėl, kad užaugtume”

    “Nes žolytės nori gerti”

    “Nes reikia paimti skėtį ir eiti namo”

    “Lietutis lyja, kad ežerėliai neišdžiūtų.”

    “nežinau, atsiranda iš vandens”

    “Nes atsiranda vaivorykštė ir būna gražu”

    “tam kad augalai augtų”

    “gal nupusti smeli”

    “nes debesys atplaukia ir būna kapt kapt”

    “kad žmonės būtų šlapi”

    “be lietaus nebūtų medžių”

    “nes būna didelė audra”

    “Kad grybai augtų”.

    “Dėl to, kad augalai augtų, kad gamta būtų švari”

    “todėl, kad apsiniaukia debesis ir angelai leidžiasi, todėl ir lyja”

    “kad būtų daugiau balų, nes jis nori, kad žmonės paslystų jose ir dar sušlaptų kojas”

    “kai kažkam būna labai blogai arba kažkas yra labai piktas. Dabar (tuo metu kai tirta) nelyja, nes visi žmonės geri”

    “lyja. kai lyja būna šlapia.”

    “nežinau, mama sakė, bet nebe atsimenu.”

    “nes debesėliai susiraukia”

    “Nes sueina į vieną vietą daug debesų ir pasidaro didelis juodas debesis.”

    “Nes debesys plaukia (jei neplauktų, nelytų).”

    “Garai eina į debesis, o paskui jais lyja.”

    “Kai per televizoriu pranesa”

    “Gandras padeda pagaliuką, tai ir lyja.”

    “Nes, kai palyja, atsiranda vaivorykštė.”

    “nes debesyse būna “kovacija””

    “Nes sniegą ištirpdo”

    “Lietus lyja, nes sniegas tirpsta danguj.”

    “Nes kai ateina vasara,turi truputį palyti”

    “atsiranda iš dangaus, o baigiasi, kai debesys pabaltėja”

    “Todėl, kad, jei nebūtų lietaus, būtų vien tik purvas ir dulkės.”

    “kai būna rūkas paima viršun, o nusileidžia jau lietum”

    “Todėl, kad užaugtų gėlės, nes jei nelytų, niekas neaugtų”

    “iš lašelių susideda ir susidaro po daugiau, tada lietus lyja”

    “dėl to, kad gėlytės pražysta”

    “tada lyja ir būna balos”

    “todėl, kad blogas oras”

    “kai lyja būna negerai, nes sušlampi striukę”

    “dėl to, kad baltas dangus pasidaro”

    “lyja, kad augtų gėlytės. vasarą ne visada lyja, nes šviečia saulė. o jei šviečia saulė ir kartu lyja, tai būna vaivorykštė”

    “Kai būna šilta diena, būna išeina rūkas iš šilumos, iš upių, iš ežerų, tada debesys sušlampa ir pradeda lašėti iš dangaus.”

    “Todėl, kad ten kūrena šitą pečių ir galima pasakyti ir lietus iš debesio būna.”

    “Gal kad išvarytų žiemą. Lyja lietus ir sniegas ištirpsta.”

    “Nes todėl kad, žinok, debesis toks blogas pasidarė ir saulė ten pasislėpė, po to lietus pasidarė.”

    “Nes gamta taip padarė.”

    “Lietus lyja, nes dangus verkia.”

    “Kai būna šalta ir labai šlapia, tada lyja”

    “Dėl to,kad rudi debesys”

    “Kai lauke būna šalta ir reikia šiltai rengtis”

    “kad žmonės nebūtų sausi”

    “kai džiovina žmonės drabužius, viskas išgaruoja ir todėl atsiranda lietus.”

    “nes taip sukūrė gamta. plačiau – nes dėl saulės, žiemą nelyja, o vasarą labai daug lyja.”

    “Nes daug kai išgaruoja iš vandens, tas garas, nes daug susikaupia ore.”

    “kad pagirdytų augalus.”

    “Kad nupraustų žemę.”

    “Nes is zemes garuoja vanduo, ir susikaupia debesyje, tada vel garuoja is ten ir tada lyja jau.”

    “Kad būtų blogas oras.”

    “Debesis sprogsta ir lyja lietus.”

    “Saulė iškaitina vandenį, o po to šitas vanduo pasiverčia debesiu ir lyja lašais.”

    “Multfilme tai girdėjau, bet prisiminti negaliu.”

    “Irgi visus atvėsina ir nuprausia.”

    “Kai Dievas supyksta”

    “Arba kai griaustinis smarkus arba nuo juodų debesėlių”.

    “Kad gyventų miškas, medžiai.”

    “Todėl, kad vanduo garuoja ir susidaro debesys. Poto jie neišlaiko vandens ir tada pradeda lyti.”

    “nes nuo žodžio Lietuva yra lietus”

    “nežinau, dar neskaičiau”

    “Nes debesyse po karštų dienų susikaupia kažkoks skystis ar prakaitas. Man tėtis taip sakė.”

    “Jis susidaro iš vandens.”

    “Niekas niekada neklausė, tai ir nežinau. Bet maža galvojau, kad kai debesys verkia.”

    “Iš žemės atiduoda vandenį į viršų, o vėliau tas vanduo vėl atiduodamas į žemę.”

    “Kad galėtų vaikai per balas šokinėti”

    “Kad sausa nebūtų. Turbūt…”

    “Kai debesys susiduria, tada lyja”

    “Nes vėjas jį kviečia”

    “Po žiemos danguj vandens prisikaupia, tai ir lyja”.

    “Kai iš dangaus lyja, o žemė sausa dar”

    “Nes dingsta saulė ir būna debesys”

    O jūs ar žinote, kodėl lyja lietus? :)))

     
  • crazyvoveriukas 2:25 pm on April 29, 2010 Permalink | Reply
    Tags: Psichologija,   

    Kodėl pučia vėjas? :) 

    Šį semestrą daug su vaikučiais teko bendrauti, tai štai 5-7 metų vaikučių atsakymai į klausimą “Kodėl pučia vėjas?” (tikiuosi kolegos labai nesupyks, kad ir jų gautus atsakymus iš vaikučių čia pateiksiu :)) Įdomaus skaitymo 🙂

    “Todėl,  kad šalta lauke”

    “Todėl, kad žiema”

    “Todėl, kad nuneštų šiukšles ir gamtą padarytų švarią.”

    “Kažkas ten… Nežinau. Aš tai žinau, kai būna šalta, rengiamės šiltai. Ir tada pučia vėjas.”

    “Nes pasiruošia lietui”

    “Kad atidarytų langus.”

    “Laivai plaukia, kai vėjas pučia”

    “Nežinau, ruduo būna”

    “Nes už saulės lyja lietus”

    “Vėjas pučia, nes tik Lietuvoj pučia, kad eina šaltis”

    “Vėjas yra iš viršaus”

    “Dievas vėją leidžia”

    “nes dievulis pyksta”

    “kai priauga lapų, kad nupūstų”

    “Vėjas pučia ir krenta lapas”

    “Vėjas pučia, kad šalta būtų.”

    “Nes vėjas padeda paukšteliam skrist”

    “Todėl, kad gali viską išdžiovint, kur lietus palyja”

    ‘Todėl, kad langas pravertas.”

    “Kad gėles nupūstų.”

    “sukasi saulė, oras, kad vėjas gamintųsi”

    “todėl, kad medžiai linguoja”

    “kad augalai galetu augti”

    “Šalta būna visiems.Reikia daugiau apsirengti.”

    “Nes lapus nešioja”

    “nes turi būti skirtingai – vieną dieną vienaip kitą kitaip”.

    “iš dangaus atsiranda ir pučia”

    “medžiai juda ir pučia”

    “Kad užaugtų medžiai.”

    “Nes eina dūmai ir būna vėjas”

    “Nes lauke medeliai juda. Ir žolė.”

    “Vėjas yra didelis”

    “Dievulis taip sukūrė.”

    “kad skristų”

    “Vėjas pučia, kad man plaukus suveltų.”

    “dėl to, kad šalta, atsiranda iš dangaus”

    “Nes debesis neša į priekį”

    “Kai lyja lietus, potvynis, tada gali linguoti medžiai”

    “todėl, kad yra vėjas, todėl, kad yra oras”

    “vėjas pučia, kad nupūstų sniegą ir būtų vasara”

    “pučia, kai medžiai linguoja. tada būna gražus oras. žiemą pučia daugiau, nes tada būna šalčiau”

    “dėl to, kad laivams padėtų plaukti”

    “Nes debesys labai greit bėga”

    “Tada ateina žiema greitai. Rudenį būna šalta ir vėjas būna nemalonus.”

    “Karštas oras kyla viršun, o šaltas pučia. Ir dėl to susidaro vėjas. “

    “Nes oras juda”

    “Užtai audra būna, tai ir pučia”.

    “kad galėtume kvėpuoti”

    “Todėl, kad bloga diena”

    “Nes pavasaris, bet dar truputėlį sniego neišėjo”

    “Vėjas pučia, kad karštą vasaros dieną man šalčiau būtų”.

    “jis pučia iš savo burnos”

    “nepučia, kai būni prie jūros, būna audra ir lietus, tada pučia”

    “kad pauksteliams padetu greiciau skristi”

    “Nes, jei nepūstų vėjas, negalėtume daug ko daryti: aitvaro sklaidyti ir nežinau.”

    “kad būtų linksmas, kad prie jūros būtų bangų, žiemą nuo ledo gali nupūsti”

    “Kad būtų sniegas, ateitų, lietus lytų, kad galėtų… Jei vėjas nepūstų, nebūtų nei zylių nei sniegenų, nes joms reikia gyventi kur šalta”

    “vėjas pučia, nes yra labai šalta, kai būna šilta vėjas nepučia”

    “kad žmonės turėtų oro”

    “nes nėra saulutės”

    “Todėl, kad yra metų laikai. Žiemą šalta, o vasarą karšta. Būtų ne taip, jei vasarą būtų šalta, o žiemą – karšta. Bet biški pučia vėjas ir pavasarį ir vasarą.”

    “Todėl, kad yra dangus.”

    “Man atrodo, kad dėl to, kad apsitraukia debesys. Nes ir dabar taip matau.”

    “Todėl, kad yra Šiaurė, o jei nebūtų Šiaurės, tai būtų šilta, tik pietai.”

    “Nes kūrena pečių, dūmai eina, debesys susidaro ir tada pučia vėjas.”

    “Nes todėl kad, žinok, saulė užsidengia ir taip didelis vėjas atsiranda ir šalta. Vieną kartą per TV sakė, kad krenta taip lėktuvas ir per TV3 čia.”

    “Kad išbudintų medžius po žiemos”

    “Vėjas pučia, kad šalčiau būtų.”

    “Nes debesys balti, kai šalta pučia vėją”

    “Nes medžių šakos labai linguoja”

    “Nes dievulis pučia orą”

    “nes jei visą laiką būtų karšta… kad gėlytės žmonės galėtų atsigaivinti”

    “Nes ryte paukščiai plasnoja, skrenda, vėjas laiko ištiesęs sparnus ir juos stumia”

    “nes beržų šakos pasvirusios į vieną pusę. kai pasvyra, tai ir pučia.”

    “nes taip sukūrė gamta. plačiau – kai dangus sukasi, tada pučia, o jei nesisuka, tai nepučia.”

    “todėl, kad sniegą išvarytų lauk”

    “Mėgsta pūsti ir niokoti viską.”

    “Kad medžiai siūbuotų.”

    “Nes šiaurėj labai šalta.”

    “nežinau, kartais pučia, kartais ne.”

    “Kad išdžiovintų žemę.”

    “Todėl, kad blogas oras.”

    “Nes jis pyksta.”

    “Todėl kad debesis judinti. Tiesa sakant nežinau kodėl pučia vėjas.”

    “Todėl,kad medžių lapai juda.”

    “Kad atsigaivinti, kai būna karšta”

    “Todėl,kad atvėsintų per daug įkaitusius daiktus”

    “nežinau, gal nupūsti dulkes”

    “nes jis pats atsiranda, bet iš ko jis atsiranda?.. Iš dangaus gal.”

    “Nes žemėje be vėjo būtų tvanku.”

    “Nes varlytės kviečia”

    “Vėjas pučia, nes jūra siaučia.”

    “Kai šalta, tai medžiai linguoja ir atsipučia vėjas”

    “būna ruduo, tai nupučia lapus, kad ateitų žiema”

    “Gamtai gal reikia vėjo”

     
    • almantas 10:24 am on May 15, 2010 Permalink | Reply

      O ką jūs bandėte išsiaiškinti? : )
      Chi chi, faini atsakymai.

      • crazyvoveriukas 6:57 pm on May 15, 2010 Permalink | Reply

        tiesiog, yra tam tikri nustatyti vaikų mąstymo fenomenai, su kuriais ne visai sutinku, ir iš atsakymų į šiuos klausimus tipo galima pasakyti, ar pasireiškia tam tikras fenomenas, ar ne )

    • Erika-Dovilė 12:36 pm on May 27, 2011 Permalink | Reply

      nes žemės paviršiai išyla nevienodai. 😀

  • crazyvoveriukas 1:40 pm on April 27, 2010 Permalink | Reply
    Tags: Psichologija,   

    Kuo skiriasi berniukai ir mergaitės? :) 

    Ar žinote, kuo skiriasi berniukai ir mergaitės? 🙂 Turėjome atlikti praktikos darbą ir šį klausimą uždavėm 3-7 metų vaikams. Nusprendėme pasidalinti vaikučių atsakymais, nes jie tikrai smagūs 🙂

    Berniukai:

    3metukai

    “aš tiktai einu į darželį”

    “mama neturi peliuko”

    “viena mergaitė yra”

    4 metukai

    “aš turiu mašiną ir šautuvą”

    4.5-5 metukai

    Mergaites lengva atskirti pagal raudonus drabužius, ilgus plaukus ir jos plauna viską dažniausiai. Berniukai trumpais plaukais, mėlynais drabužiais ir berniukai dirba statybininkais

    “ji skiriasi kaip mergaitė, o aš kaip berniukas”

    “jis su manimi žaidžia, o ji ne”

    “mergaitės protingesnės”

    “plaukais, drabužiais”

    “berniukai atlieka sunkesnius darbus”

    “berniukai protingesni, stipresni ir turi stipresnę valią, o mergaitės gerbia jėgą ir valią” – šitas atsakymas visiškai “išvertė iš koto” 🙂

    6-7 metukai

    “Plaukais”

    “berniukai ir mergaitės atskirai”

    “mergaitės turi ilgus plaukus, o berniukai trumpus ir  pagal nagus”

    “Pagal plaukus, pagal nagus”

    “Mergaites ir berniukai atskirai, pagal plaukus”

    Mergaitės:

    3metukai

    “mergaitės žaidžia su žaislais, berniukai irgi žaidžia, padedu berniukams”

    4.5-5 metukai

    “mergaitės nebėgioja, o berniukai bėgioja”

    “mergaičių plaukai ilgi, berniukų trumpi”

    “mergaitės silpnesnės, berniukai stipresni”

    “man mama sako, kad aš skiriuosi nuo berniukų”

    6-7 metukai

    “Plaukais, drabužiais”

    “iš auskarų, iš veido”

    “Berniukai trumpais plaukais, mergaitės ilgais ir nešioja sijonus ir sukneles”

    “pas mergaites ilgi plaukai, pas berniukus trumpi”

    “berniukai ir mergaitės atskirai”

    “berniukai kartu ir mergaitės kartu”

    “mergaitės draugės”

    “Berniukai aukšti, mergaitės žemos (paklausėm, o jei berniukas žemas? Tada mergaitė aukšta)” 🙂

    Labai smagu buvo atlikti šitą darbelį, o ir vaikučiai labai smagiai buvo nusiteikę 🙂 tai geros nuotaikos užtaisas buvo garantuotas visai dienai 🙂

    Kam įdomu, pateiksiu kelias teorijas, kurios aiškina vaikų lyties supratimo raidą.

    Socialinio išmokimo teorija

    Skirtingu laikmečiu, žmonėms patrauklu atrodo skirtingi dalykai ir priimtinas skirtingas lyčių elgesys. Iš to seka galimybė, kad lyčių vaidmenų standartai ir vystymasis yra socialinių normų ir socialinio spaudimo padarinys (Durkin, 2000). Kaip teigia Bandura ir Mischel (cit. pg. Durkin, 2000), individui sąveikaujant su jam būdinga aplinka, susikaupia tam tikra mokymosi patiritis, kuri nulemia lyčių vaidmenų išmokimą. Tokie socializuojantys veiksniai kaip tėvai, mokytojai, bendraamžiai, žiniasklaida pateikia besikartojančią informaciją apie lytims būdingus vaidmenis. Vaikas yra pastiprinamas už vienokį elgesį ir baudžiamas už netinkamą. Be to, iliustruojama, kas nutinka, kai elgesys suderinamas su socialinėmis normomis, ir kai jis nesuderinamas (Durkin, 2000). Kaip teigė Bandura savo ankstyvojoje teorijoje, tėvai dažnai patys nesuprasdami teikia vaikams atitinkamus žaislus – kaip lėlės ir virtuvės reikmenys mergaitėms ir mašinėlės ar statybų reikmenys berniukams – taip skatindami suaugusiųjų vaidmenų imitaciją (Durkin, 2000). Labai svarbus veiksnys yra modeliavimas – dažnu atveju vaikai modeliuos tos pačios lyties asmens elgesį. Bet tyrimai rodo, kad renkantis žaislus, net dažniau svarbesnė yra etiketė, kuri priskiriama atitinkamiems žaislams, nei stebimojo lytis (Durkin, 2000). Žiniasklaida labai dažnai pateikia stereotipizuotą lyčių paveikslą, o ji dažniausiai lydi vaikus nuo ankstyvosios vaikystės. Net vaikams skirtos reklamos dažnai yra skirtingos – dinamiškos ir spalvingos reklamos pateikia berniukų žaislus ir gerokai ramesnės, švelnesnės reklamuoja mergaitėms skirtus žaislus. Tačiau ši teorija sunkiai papuola į raidą paaiškinančių teorijų ratą.

    Kognityvinės raidos teorija

    Kognityvinės raidos atstovai teigia, kad vaiko žinios apie lytį susiformuoja aktyviai konstruojant pasaulio, kuriame gyvena, supratimą. Kohlebrg (cit. pg. Durkin, 2000) pasiūlė tokias lyties supratimo raidos stadijas:

    –          Lyties etikečių klijavimas (gender labeling). Trunka nuo 2 iki 3.5 metų. Šioje stadijoje, vaikas ima suprasti, kad jis yra tam tikros lyties atstovas. Bet jiems tai yra tiesiog etiketė, kaip ir vardas, ir jis ima atrasti kurie kiti individai patenka į tą pačią kategoriją. Tačiau dažnai lyties priskyrimas nėra tobulas, be to, jie gali nesuprasti, kad lytis yra nekintamas dalykas.

    –          Lyties stabilumo (gender stability). Trunka nuo 3.5 iki 4.5 metų. Vaikai ima suprasti, kad lytis turi tęstinumą ir kokios lyties jie bus užaugę. Bet vaikai vis dar stipriai priklausomi nuo fizinės lyties koncepcijos. Jei asmuo persirengia kitos lyties drabužiais, jie linkę galvoti, kad pasikeitė ir jų lytis, nes dažnai tokio amžiaus vaikai skiria lytis labiausiai pagal drabužius.

    –          Lyties pastovumo (gender consistency). Trunka nuo 4.5 iki 7 metų. Vaikai jau suvokia, kad lytis išlieka pastovi per gyvenimą, nepaisant to, kad asmuo gali persirengti kitos lyties drabužiais. Galutinai pastovus supratimas tampa, kai susiformuoja konservacijos principas.

    Šios teorijos esmė yra tame, kad vaikas aktyviai ieško informacijos aplinkoje, kuri padėtų jiems suprasti savo lyties vaidmenį ir tinkamą elgesį. Su laiku, vaikų lyties vaidmenų supratimas tampa aiškesnis, ir raidos eigoje jie yra motyvuoti ieškoti informacijos ir organizuoti savo elgesį taip, kad galėtų užsitikrinti visišką tradicinio vaidmens išmokimą – vaikai užsiima savisocializacija (Ruble, cit. pg. Durkin, 2000).

    Lyties schematinio apdorojimo teorija

    Ši teorija taip pat papuola į kognityvinės teorijos lauką ir taip pat akcentuoja aktyvų vaiko vaidmenį apdorojant iš aplinkos gaunamą informaciją. Tačiau nuo Kohlbergo iškeltos teorijos skiriasi vienu pagrindiniu bruožu: Martin ir Halverson (cit. pg. Durkin, 2000) teigia, kad vaikai pradeda ieškoti informacijos apie savo lyčiai būdingus vaidmenis jau nuo tada, kai tik atranda savo pačių lytį, o ne tik tada, kai susiformuoja lyties pastovumas. Kai tik vaikai suvokia savo lyties identiškumą, t.y. susiformuoja tam tikra lyties schema, būtina identiškumui formuotis, jie ima ieškoti tinkamų jų lyčiai elgesio atributų. Vaikai itin domisi tuo, kokie daiktai ir koks elgesys yra tinkamai kiekvienai lyčiai. Tarkim berniukai išmoksta, kad žaidimas su lėlėmis yra skirtas mergaitėms, todėl ima vengti žaisti su lėlėmis. Vaikai priima informaciją, kuri yra suderinama su jų turima schema ir atmeta tą, kuri nesuderinama (Durkin, 2000). Ikimokyklinukai, kurie žino lyties etiketes, yra linkę praleisti daugiau laiko su tos pačios lyties atsotvais ir turi daugiau žinių apie lyčių stereotipus (Fagot cit. pg. Durkin, 2000).

    Bandura socialinės kognityvinės teorijos rėmuose, galime sakyti, kad iš pradžių vaikui yra svarbios išorės sąlygos, kaip tėvų kontrolė, o paskui svarbesnės tampa savireguliacinės tendencijos, kurios susijusios su laukiamomis pasekmėmis, suformuotomis socialinės aplinkos, todėl lyčiai būdingas elgesys formuojasi per savęs vertinimą (Durkin, 2000).

    (Durkin, K. (2000). Developmental Social Psychology: from Infancy to Old Age. Blackwell Publishing, 160-193.)

     
    • Adis 3:43 pm on April 27, 2010 Permalink | Reply

      Na bet iš kur tokie stereotipai plaukų ilgio atžvilgiu? >:| 🙂

      • crazyvoveriukas 4:00 pm on April 27, 2010 Permalink | Reply

        Tai kad vaikai yra gana stereotipiški – drabužių, plaukų, darbų atžvilgiu. Nors mama gal nešioja kelnes visalaik. Jei tėvai ir tarkim auklėja kažkaip priešingai – kad berniukas ir su lėlėm namie žaidžia, tai patekęs į bendraamžių kompaniją, jis gali būti nesuprastas. Taip yra todėl, kad vaikai formuoja savo lyties identiškumą ir ieško to, kas patvirtintų, kas yra tinkama, o kas netinkama jų lyčiai – tai čia jau veikia visi paieškos kanalai – tėvai, TV, darželis, kiemas ir t.t. Nors paklausus atvirkštinio klausimo “ar berniukas gali būti ilgais plaukais?” – greičiausiai pasakys, kad gali 🙂

        • almantas 2:54 am on May 14, 2010 Permalink

          Ar plaukų ilgis turi pagrindo iš biologinės pusės?
          Kas man stebėtina, tai jog jie identifikavo plaukų ilgį kaip pagrindinį skirtumą. Mat plaukai yra iš tiesų vienas didžiausių faktorių atpažįstant dauguma asmenų, ir suaugę mes apie šitai niekad neužsimename, nemanome, ir net nežinome.
          Čia taip gaunasi, kas ir taip be jokių abejonių, kad mažiukai yra iš tiesų arčiau žmogaus prigimties, kaip ir anas video praeitame įraše, naudojant kitokį mąstymą, nei mums įprastą (pvz dešimtainė skaičių sistema). Blargh, nuobodžiai parašiau.

        • crazyvoveriukas 3:27 pm on May 14, 2010 Permalink

          prie biologinio lyčių supratimo raidos aiškinimo apie plaukus neradau – kažkaip nemanau, kad mūsų protėviai vyrai labai jau savo kasas trumpino (: vyresni vaikai jau pagal lytinius požymius dažniau sako, kad skiriasi, na o kaip minėjau, mažieji ieškodami tam tikros identifikacijos tampa gana stereotipiški (: ir būna tokių kuriozų kaip kad trijų metų vaikas pamato vyrą ilgais plaukais ir tada klausia tėvų, ar čia berniukas, ar mergaitė :))

    • Adis 11:57 am on May 16, 2010 Permalink | Reply

      Išvada: ilgaplaukiams vyrams reikia auginti ūsus ir/ar barzdas, kad mažiesiems konfūzo nebūtų 🙂

    • whitelabels 5:54 pm on September 5, 2010 Permalink | Reply

      Labai idomus ir stiprus straipsnis.
      Kaip dviejų berniukų (3m. ir 5m.) tėtis labai dažnai susiduriu su šia problema – kaip turi atrodyti ir kaip turi elgtis berniukas. Mes su žmona stengiames (kiek tik imanoma) douti vaikams kuo daugiau laisvės patiems pasirenkant ką jie nori nešioti ir kaip jie nori atrodyti. Deja, kartais vaikai neatlaiko ir nuleidžia rankas. Pavyzdžiui, mano vyresnysis (tuo metu jam buvo 3 metukai) užsimanė lėlės ir mes jam ją nupirkome, prie to pačio ir ružavą vežimėlį (kitokios spalvos nerasi), kad būtų kur lėlytę pasisodinti ir nusivežti į parką. Jis tada taip didžiavosi prieš mane ir kartodavo”aš tėtis, aš stumiu vežimą, kaip ir tu”, nes tuo metu aš labai daug laiko praleisdavau su šeima ir mažiuką isisodinęs į vežimą varydavau į parką. Bet gatvėje pasigirsdavo komentarų, kokia graži mergaitė (ant mano berniuko) ir t.t. Blogiausia, kai šeimos draugai užsukdavo į svečius, ne tik vyrai, bet ir moterys juokdavosi iš mano vaiko, kad neva berniukams taip nepriimtina – žaisti su lėlytėmis ir dar stumdyti ružavą vežimėlį. Esu ne vieną kartą susipykęs su savo svečiais dėl tokių dėbilizmų. Vaikas pavargo ir numetė lėlę ir vežimėlį į šalį. Gaila.
      Kitas atvejis – plaukai. Kai mano (vėl vyresnėlis) pradėjo eiti į mokyklėlę, jis buvo su ilgais plaukais ir tai jam labai patiko. laikui bėgant jis paprašė manęs, kad aš jį nuveščiau į kirpyklą, nes tipo pas jį šukuosena mergaitiška. Sako “tėti, mergitės vaikšto ilgais plaukais ir su ružavais rūbais”. Tuomet, aš atkreipiau dėmesį, kad jis buvo vienintelis ilgaplaukis berniukas klasėje ir jam tiesiog nusibodo replikos o gal net ir susižavėjusių mokytojį išskirtinis dėmesys jo gražių ilgų plaukų atžvilgiu.
      Išvada-sunku kovoti prieš tuos stereotipus, nes jie yra sukurti tam, kad būtų lengviau valdyti visuomenę. Pasak Foucault, ligoninė, kariuomėnė, mokykla, kalėjimas ar darbas funkcionuoja pagal tą pačią formulę – kūno disciplinavimas ivairių diskursų pagalba. Valdžiai (bažnyčia, policija, švietimas, medicina), suformavus atitinkamą diskursą, nebereikia daugiau idėti pastangų kontroliuojant visuomenę, nes žmonės pradeda patys save prižiūtinėti/kontroliuoti (monitoring). Kaip turi elgtis/atrodyti berniukas ar mergaitė, kad gėjai yra blogis ir t.t. – visi šie stereotipai yra pačių žmonių prižiūrimi ir turi (beveik) amžinąją išliekamąją vertę nes yra baiminamasi nukrypti nuo “normos”.

    • crazyvoveriukas 7:03 pm on September 7, 2010 Permalink | Reply

      Mhm, kad ir kaip kartais stengtumeis, aplinka dažnai padaro savo.. Tačiau su laiku, manau, tokios pastangos nenueis veltui – ir turėsime nuostabią jaunąją kartą, kuri tikrai mąstys 🙂

    • Giedrius 5:32 pm on August 15, 2012 Permalink | Reply

      Galima ilgai aiškinti atseit visuomenė spaudžia kokia turi būti mergaitė ar berniukas. Ignoruodami prigimtines savybes mes vistiek nepaneigsime berniukų ir mergaičių polinkius. Fiziologijos ir psichologijos skirtumų niekas dar neatšaukė. Komunizme mes pamename lyčių lygybę kai moterys tampėsi statybose su plytomis ar vairuodavo ekskavatorius, tik pamirštame kad neturėdamos tam prigimtinių ir veik neišukdomų savybių, prisidarydavo žalos sau ir kitiems. Hormoninis planas, skirtingų pusrutulių veikla, skirtingas atstumų suvokimas, kitokia rega…. visa tai fiziologija kurios nepakeisi.

      Straipsnis šitas niekam tikęs, niekas nedaro išvadų iš neteisingų prielaidų. Jei norite rimto pažintinio filmo, pasižiūrėkite BBS documentary, Human Sexes.

    • crazyvoveriukas 6:17 pm on August 15, 2012 Permalink | Reply

      Na, tai, kas pateikiama šiame straipsnyje, yra kelios psichologinės teorijos. Taip pat yra ir daugybė biologinių teorijų, aiškinančių lyčių skirtumus. Bet iš esmės viską nulemia biologijos ir visuomenės sąveika. Siūlyčiau pasidomėti tokiais dalykais kaip epigenetika ir pan. Kitas dalykas, kad daugumai Jūsų minimų skirtumų tyrimuose vos vos išpešami statistiškai reikšmingi skirtumai. Aš skaitau straipsnius, knygas, klausau aukščiausio lygio universitetų dėstytojų paskaitas, tad pažinimo šaltinių man netrūksta, bet ačiū už rekomendaciją 🙂

    • Giedrius 8:01 pm on August 15, 2012 Permalink | Reply

      Biologinės nėra teorijos jos yra įrodytos ir nebeginčyjamos. Toks ir skirtumas. O Jūsų taip vadinami “aukščiausio lygio dėstytojai” neretai yra angažuoti ir finansiškai apmokami, kad iškreiptai skleistų lyčių lygybės įdėją, paminant žmonių prigimtinius poreikius. Visame šitame lyčių lygybės reikale, realybėje visai nenorima atsižvelgti į individo poreikius. Jei žmogus intuityviai išvystė loginį, techninį mąstymą (kas vėl gi didžia dalimi sąlygojama pas berniukus, dėl prigimtinių savybių), tai nereikia iš jo daryti menininko. Smegenų sritys atsakingos už polinkius YRA ĮRODYTOS ir prigimtinės. O hormonų testosterono ir estrogenų įtaka individo elgesiui yra neginčyjama ir salygoja jo tinkamumą įvairioms funkcijoms atlikti.

  • crazyvoveriukas 6:31 pm on April 26, 2010 Permalink | Reply
    Tags: Psichologija,   

    Ką veikia psichologijos studentai :) 

    štai kaip mes “kankiname” vaikus 🙂 taip, visi raidos psichologijai tai darome 🙂

     
    • faithlesspreacher 8:02 pm on April 26, 2010 Permalink | Reply

      fun ;]] as tai niekad nemokejau (…jauciu ir nemokesiu) bendraut su vaikais. Net nezianu kodel, bet visad prisibijau vaiku….Ypac kai jie ziuri i mane kur parduotuvej didelem akim – net nezinau kaip reguot, ka sakyt ar daryt…jauciu turiu vaikofobija. ;]] Heh, net jie i mane kazkaip visad keistai ziuri, pvz parduotuvej kokioj visad koks vaikas isisziuri i mane ir stebi 😀 uf…

      • crazyvoveriukas 8:17 pm on April 26, 2010 Permalink | Reply

        nėra taip baisu 🙂 juos tikrai visai smagu apklausinėti 🙂 gal paskui parašysim kitos apklausos “Kuo skiriasi berniukai ir mergaitės?” rezultatus smagesnius 🙂

  • crazyvoveriukas 9:25 pm on October 17, 2009 Permalink | Reply
    Tags: Psichologija   

    Kaip ir žadėjau, pasidalinsiu man įdomes… 

    Kaip ir žadėjau, pasidalinsiu man įdomesniais faktais apie kūdikių raidą (ką naujo sužinojau).
    Prenatalinė raida:
    Širdutė plakti jau pradeda apie trečią savaitę po apvaisinimo.
    Smegenys pradeda formuotis apie 18d sudarydamos apie 25% bendro kūnelio svorio (plg. su 2% suaugusiojo).
    Vaisius staiga nuo 2.5cm dydžio 3mėn paauga iki 13-15cm 4mėn (per mėnesį!!! – tai vadinama staigiojo augimo periodu).
    Antro semestro pabaigoje susiformuoja maksimalus smegenų neuronų skaičius, kuris paskui jau nebedidės.
    Apie 9 sav. jau gali žagsėti, o apie 11 sav. žiovauti 🙂
    Kol kas čia tik trumpas įvadėlis (o jei tik būtų daugiau laiko skaitymui savo malonumui), bus daugiau, nes mane veža iš tikro 🙂 Toliau pradėsiu skaityti apie vaisiaus pojūčius (kiek spėjau akį užmest, tai reaguoti į garsą pradeda apie 22-24sav. :))
    The class will be continued later on 🙂

     
    • Litho 9:13 pm on October 24, 2009 Permalink | Reply

      Apie 9 sav. jau gali žagsėti, o apie 11 sav. žiovauti

      ;DDD Matyt ten LABAI NUOBODU. Kad nors knygą duotumėm paskaityti…
      O jie žagsi kartais tenais?

      • Litho 9:14 pm on October 24, 2009 Permalink | Reply

        DDD Matyt ten LABAI NUOBODU, kad susiformuoja tenais gebėjimas ŽIOVAUTI ;D

        • crazyvoveriukas 9:21 pm on October 24, 2009 Permalink

          Visko gali būti ;D vis tik 9mėn mažoj uždaroj erdvėj ;D

  • crazyvoveriukas 7:56 pm on October 16, 2009 Permalink | Reply
    Tags: fobijos, Psichologija   

    Šiandien skirsiu truputį dėmesio įvairau… 

    Šiandien skirsiu truputį dėmesio įvairaus plauko fobijoms. Viena iš ironiškiausių fobijų mano nuomone yra ilgų žodžių baimė – Hippopotomonstrosesquipedaliophobia… Like wtf? Ateini pas terapeutą ir jis tau sako: “Ai, tai pas jus ilgų žodžių baimė – Hippopotomonstrosesquipedaliophobia”. Tai žmogus spėju kokus tris panic attacks per tą laiką patiria, kol jis ištaria jo fobijos pavadinimą. Arba grįžus reikia pasakyti, kas su tavim yra – gi žmogui širdis sustos. Aišku, yra ir “trumpesni” variantai – Hellenologophobia ar sesquipedalophobia – gal truputį ir pataiso situacija, bet vargu ar be panic attack apsieitų. Na dar yra pačios baimės baimė – phobophobia (atleiskite, kad kartais vartoju žodį fobija, o kartais baimė, tiesiog tam tikrai atvejais kažkuris man atrodo adekvatesnis, bet manau nieks dėl to ant manęs nesupyks:)) Na norėčiau dar pasidalinti keletų įdomesnių variantų:
    baimė atsisėsti – kathisophobia
    juoko – gelophobia (you can’t spell slaughter without laughter – tai gal ir ne veltui tokia baimė? Think of it.. Think of it well…)
    Baimė, kad gali pavargti – kopophobia (hm, tai gal darboholikai turi kažkokią tendenciją patekti į šios baimės ratą?..)
    Pošlesniems žmonėms, keletas šios serijos baimių:
    Krūtų baimė – kolpophobia
    Plakimo baimė – mastigophobia
    Vyrų baimė – androphobia (tas pats pavadinimas taikytinas ir vyrų seksualinio akto baimei)
    Meilės baimė – philophobia (meilės meilė matyt skambėtų philophilia.. Kaip aš mėgstų sviestą sviestuotą)
    Nuogumo baimė – gymnophobia (omg, aš duše, NUOGAS…)
    Bučinių – philemaphobia
    Seksualinio akto – erotophobia
    Fear of erect penises – ithyphallophobia, fear of loosing an erection during sexual intercourse – mesomalacophobia (hmz, čia matyt gana dažna baimė, kurią patiria didžioji vyrų populiacijos dalis..p.s. angliškai išsireikšt kažkaip buvo paprasčiau :))
    Gerai, užteks čia pošlybių iš mano pusės – visiems jums didžiai prietaringiesiems – penktadienio 13osios baimė – parascvedekatriaphobia (o dabar visi kartu ištarkime parascvedekatriaphobia ;D ) arba bad luck phobia – dystychiphobia.
    Kartais taip gražu pažiūrėti į praplaukiančius debesėlius ir priskirti jiems įvairias gyvūnų formas – tik nepataikykite jų aptarinėti su nephophobic’u – a.k.a bijančiu debesų (aha, jum čia gal ir romantika, bet būkit atsargūs..būkit labai atsargūs..)
    Ir nuo šiol tie, kurie negali pakęsti, kai kiti nesutinka su jų nuomone, gali save pateisinti, kodėl jie nori, kad visi su jais sutiktų – jie tiesiog bijo priešingos nuomonės (allodoxaphobia). Arba kritikos baimė – enissophobia.
    U u U, aptikau vieną įdomią – calligynephobia – gražių moterų baimė (nod)
    Ir kartais mėgstantiem patingėti – darbo baimė – ergophobia (studente, kodėl neparašėte kursinio DARBO? – bet dėstytojau, aš ergofobas – bijau DARBO… – va jums ir pasiteisinimas (Simona trina rankutėmis)).
    Na gerai, yra visokių įdomių ir juokingai keistų tų fobijų, bet pasilinsminom ir užteks – negalima atmesti ir fobijų rimtumo. Pabaigai baimių baimė – baimė VISKO – Pantophobia 🙂
    P.s. jei kilo klausimas, kaip vadinasi meilės – tiesiog pavadinimo dalį phobia pakeiskite į philia – ir vualia 🙂
    O jei dar mokate graikų kalbą, tai pradžią paimkite kokį graikišką žodį, pridėkite philia arba phobia – ir štai jau gaunate kokios nors rūšies baimę ar meilę 🙂
    Tiek šiam kartui, see you next time on Upside Down Theatre psychology class ;D

     
  • crazyvoveriukas 8:00 pm on October 12, 2009 Permalink | Reply
    Tags: Psichologija   

    Kodėl po daug socialinės psichologijos i… 

    Kodėl po daug socialinės psichologijos imi jaustis visiškai nesocialiu? T.y. nebenori būti socialinio bendravimo lauke?.. Pakontempliuosiu pasislėpusi po dekučiu..

     
c
Compose new post
j
Next post/Next comment
k
Previous post/Previous comment
r
Reply
e
Edit
o
Show/Hide comments
t
Go to top
l
Go to login
h
Show/Hide help
shift + esc
Cancel
%d bloggers like this: