Pamąstymai

Radau prieš keletą mėnesių darytus užrašus – pasidalinsiu kai kuriomis mintimis. Gal jos kiek ir piktos, bet vistiek dalinuosi. Man pačiai svarbi mano minties evoliucija. Pridėsiu ir kelias šiandienines mintis, bet jos dar formuojasi, tad labai glaustos šįkart. I promise you more in the near future.

—————————————————————————————————————————————————

Kokie žmonės iš tikro pažeidžiami, o slepiamės po nesunaikinamumo kauke…

<…>

Mes esame gamtos įsibrovėliai, gyventojai ir vaikai – ji mus valdo…

<…>

Ar žemėje dar yra gyvūnų, gyvenančių laisvėje? Visur rezervatai, nacionaliniai parkai, tam tikros ribos, tvoros… Žmonės braunasi į gyvunų gyvenamąsias vietas ir paskui juos šaudo, nes papjovė mano avį – ir ką? Tu, žmogau, sunaikinai jo ištįsą teritoriją, dėl tavo veiklos nebeliko medžioklės plotų ir gal bent įprastų medžiojamųjų gyvūnų.

Esame bejėgiai, skudurai prieš gamtą ir jos galias. Dairykimės nesidairę į kitas planetas – ieškome ką užteršti. Reikia žmonių sąmonę pravalyti, tik tada leisti į naujus pasaulius. Tikrai greitai žmonės galės apskritai nebeišeiti iš namų – visiška kontrolė netoli. Dirbi namie, dėl baimės išeiti į lauką ir užsikrėsti gripu viską užsisakai į namus, mokaisi per internetą, žiūri tik tendencingai atrinktas žinias, kaip pasaulyje baisu, vedi savo konsolėję susikurtą idealią draugę. Tikrai tikiu, kad filmo “Surogatai” siužetas yra tikrai (net greitu laiku) labai realus.

<…>

Kažkas šneka apie tai, kad raštas jau atgyveno. Man kartais baisu pagalvoti, į kokį pasaulį atkeliaus mūsų būsimi vaikai, ką pamatys mūsų anūkai – man tikrai baisu. Mes pjauname šaką, ant kurios sėdime – aišku, šaka stora, kol kas dar taip stirpiai to nejaučiame, net atrodo, kad ji didėja, tvirtėja – homo sapiens sapiens, išgyvensime bet ką, užkariausime pasaulį savo individualizmu, kiekvienas galime būti lyderiu, neribotų galimybių metas – kiek mes dabar galime, ko negalėjome anksčiau. Bet yra kai kas aukščiau už mus – tai gamta. Iš tikro,  pagal dabartinį mąstymą, įsigalėjančią pozityvizmo sampratą – tai negalime šnekėti apie kūno ir sielos dualizmą – sielos nėra, yra kažkokie psichiniai procesai ir jie mus valdo. Galime galvoti apie save kaip energetines sitemas, kai po mirties likusi energija nukeliaus į kokį medelį, bus maistas kirmėliukams, jie dauginsis ir panašiai. Man norisi tikėti, kad yra kažkas daugiau, nes kitaip aš nematau jokios prasmės. O apskritai, gal ir neverta jos ieškoti, gal jos net ir nėra. Prasmė tarnauti, paklusti kažkieno įstatymams, pirkti kažkieno sukurtus produktus, būtent tuos, o ne kitus, nes tokia pasiūla ir dirbtinai sukuriama paklausa. Kiekvienas mūsų žingsins bet kada gali būti užfiksuotas, ryšys su gamta prarastas, esame globalūs klajotojai, kaip pasakytų Fromm. Mus valdo ne instinktai, ne. Jau nebe. Tai kažkas kito, kažkas žiauresnio. Pasaulyje tiek ginklų, kad galėtų žemę išsprogdinti nioliką kartų. Nepasidalijam žeme, darbo vietomis – PINIGAIS. Tauteles, kurios dar išlaikė savo artimumą su gamta vadiname primityviomis – ne, jos daug toliau pažengusios, nes jos išliks, išgyvens, mes esame silpni, globalizacijos, kapitalizmo, individualizmo aukos.

<…>

Bijome priklausommybės – bet mes jau seniai ne laisvi. Laisvi žmonės buvo tada, kai dar sugebėjo sutarti su gamta – ir tai ji ne vieną kartą milžiniškomis sausromis ar ledynmečiais parodė savo galią – parodys dar kartą. Bet nemanau, kad kažkas pasikeis, žmonių sąmonė užteršta. Ir man taip sunku, kad norint išgyventi šiame pasaulyje dabar tenka teršti savo sąmonę, nes kitaip mirsi – juk viską valdo pinigai, jų nevaldo niekas, tik įsivaizduoja tai darą. Mes tokie menki, bet principą išgyvena tik stipriausieji taip mutavome, kad dabar jaučiamės visagaliai, neriboti, o iš tikro mūsų galimybės tokios menkos, tokios ribotos, bet norėdamas išgyventi turi lipti per galvas, kažką papirkti, įsigyti. Vartotojiškumas mus nužudys – bet neturime kito pasirinkimo – nes tai mums primetė, bet gamta vieną dieną tai atims. Arba galiausiai atimsime tai patys iš savęs.

————————————————————————————————————————————————-

Prieš kelias dienas pažiūrėjom filmus “Zeitgeist” ir “Zeitgeist: Addendum” – jie padarė man labai didelę įtaką. Tad vis dar ‘virškinu’ gautą informaciją. Mind blowing. Taip pat prisijungiau prie Zeitgeist judėjimo.

http://www.zeitgeistmovie.com/

http://www.zeitgeist.lt/

Ką aš galiu pasakyti dabar – kad kaip ir aukščiau rašiau, mes esame praradę ryšį su gamta. Turime suprasti, kad mus su gamta ir aplinka sieja simbiotinis ryšys – reikia dvasinio prabudimo – kad suprastume šį abipusį ryšį. Ir mes nesame aukščiau už kitas gyvybės formas – mes visi esame susieti ir dalis vienas kito.

Galėtume gyventi geresniame pasaulyje, bet turime sukelti mąstymo revoliuciją. Reikia įjungti mąstymą, o ne būti daržovėmis, nemąstančiomis būtybėmis. Reikia veikti. Rašiau, kad esame silpni – bet būtume stiprūs, jei pakeistume savo mąstymą, jei pavyktų išsivaduoti iš visuomenės sąlygojimo.

Down with the monetary society, up with the resource based society!

Gal mintys ir padrikos, bet kaip sakiau, dar tik dėliojuosi viską galvoje, tad laukite tęsinio… Dar reikia daug pažiūrėti, daug perskaityti ir apie daug ką padiskutuoti, kad vaizdas iki galo išryškėtų. O ir šiaip raštu man sunku reikštis (o vat pašnekesio metu…:)) but I’m doing my best 🙂 jei kyla klausimų – nesidrovėkite, klauskite 🙂

Advertisements