Žiemos džiaugsmai

Taigi turėjom šįkart daugiau laisvų dienelių 🙂 aišku, pora dienų buvo skirta įvairiems smulkiems su mokslu susijusiems darbeliams (pamąstymai apie kursinius darbus ir pan.), o kad nepersidirbt ir šiaip namučiuose neužsisėdėt nusprendėm truputį pasivaikštynėti po apylinkes, na greičiau šalia esantį miškelį. Juolab, kad dabar taip gražiai prisnigę šias dienas, žmonių aplink nedaug, tylu ir milžiniškos pusnys 🙂 Taigi vakar išsiruošėm išeit pasivaikščiot, fotopriemonės neėmėm, galvojau, gal neprireiks. Na, čia suveikia taisyklė, kai galvoji, kad nereikės, bet prisireikia (: Matėm daug gražių paukštelių – manrods sniegenų ir ne vieną genį, sau ieškantį vabaliukų (su geniais tai tikras “tūsas” – jie gerai kalena, visas miškelis skamba, o kai dar keli vienu metu, tai išvis smagu). Na, o kad jau nėra fotopriemonės, tai galima padūkti pusnyse 😉 miške pusnys siekia man iki juosmens, iš tikro nėra nieko smagiau, kaip vartytis po tokias milžiniškas pusnis – ir čia ne prie namų, kur į šuniuko dovanas gali įkristi, o minkštos visiškai nepaliestos pusnys – pasaka 🙂 tai su Antonu sau smagiai dūkom – stovėjom po eglėm ir purtėm sniegelį, vartėm vienas kitą į pusnis ir mėgavomės tyla ir nuostabiai gražiu žiemišku mišku – tokie vaizdai….mmmm…:) Grįžom namučio visiškai šlapi, iš karto prisiminiau vaikystę, kai parsirasdavau namo po kokio sniego karo kieme, visa aplipusi sniego rutuliukais, smagumėlis 🙂 Na o šiandien jau išsiruošėm kitais takais praeiti, kur dar nėjom ir kurie giliau miške (takai sąlyginis dalykas, kai niekur nepraminta) ir pačiupom fotopriemonę – jau galvojau ot fainą fotosesiją padarysim.. Tik vieno dalyko nepadarėm – nepažiūrėjom, ar įkrauta fotopriemonė.. Ir kaip galvojat – aišku ne, tad pavyko tik kelias foto padaryti, tad, deja, tie nuostabūs miško, apsnigusių pušų ir eglių vaizdai liks tik mūsų atmintyje ir tegaliu pasidalinti vos pora foto iš kelionės pradžios:

Laiptai į mišką 🙂 čia prasidėjo kelionė dar takeliais, bet iš esmės ten niekas po sniegingų dienų nevaikščiojo, tad sniegas nepaliestas – pasaka 🙂

O čia jau aš lipu aukštyn (:

Tai tiek foto iš tikro ;D na, kad jau nepavyko fotosesija, tai nusprendėm jamt mišką taip sakant 🙂 Bridom per giliausias pusnis, žaidėme gaudynių – ar kada meginote bėgti per pusnis, kurios yra iki juosmens? Na mes šiandien palakstėm, greičiau iki juosmens man, nes aš juk mažutė, Antonui paprasčiau 😉 Taigi kopėm į kalnelius, leidomės žemyn, ėjom įbridę giliai tarp medžių, mėtėmės sniegu, kritom į pusnis ir itin nuostabiai bei smagiai leidom laiką galiausiai nuo galvos iki kojų padengti sniegu, gerai pasportavę ir visiškai permirkusiom kelnėm (: but this is soooo much fun, kaip aš vadinu “pure fun”, kad net atsigavau, širdutė džiaugiasi ir dar labiau džiaugiuosi, kad kartu mes galime taip dūkti ir leisti sau pabūti vaikais ir nuoširdžiai mėgautis žiemos teikiamais mums džiaugsmais, gamta ir vienas kitu (:
p.s. ir kakava namie po tokių pasivaikščiojimų geriasi dar skaniau (:

Advertisements